NAUJIENOS

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija vyks 2019 m. lapkričio 22 d.

Kategorija:

Miestas:
2017 m. sausio 3 d. pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidojimai. Įsitikinus, kad tai 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Nuspręsta 1863–1864 m. sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, bendradarbiaujant su Lenkija, surengti po mėnesio 2019 m. lapkričio 22 d. Palaikai bus laidojami Vilniaus Rasų kapinėse.
XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai pasidalijus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863–1864 m. sukilimas.
Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją prasidėjo 1863 m. sausį Varšuvoje, Lenkijos Karalystėje. Netrukus jis išplito ir buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje bei Ukrainoje. Sukilėliai siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos ir Lietuvos valstybę su 1772 m. sienomis, visiems gyventojams suteikti lygias pilietines teises, o valstiečiams duoti žemę. Lietuvoje sukilėliai ypač akcentavo kovą dėl varžomų Katalikų Bažnyčios teisių, o Baltarusijoje sukilimas ir jo lyderis Konstantinas Kalinauskas siejami su modernios baltarusių tautos formavimusi. Sukilime dalyvavo veik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. Sukilimas jame dalyvavusių tautų atmintyje išliko kaip bekompromisės pasiaukojamos kovos už laisvę, tautų teisę į nepriklausomą gyvenimą ir pilietines teises simbolis.
1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Kitiems mirties bausmė buvo skirta už įvairius pasipriešinimo carinei valdžiai veiksmus: Boleslovui Koliškai – už vadovavimą sukilėlių būriui, kunigams Stanislovui Išorai ir Raimundui Zemackiui – už sukilimo manifesto skaitymą bažnyčiose, bajorams Julianui Lesnevskiui ir Albertui Liaskovičiui – už valstiečių raginimą sukilti, Juozapui Jablonskiui, Aleksandrui ir Juozapui Revkovskiams bei Karoliui Sipavičiui – už pasikėsinimo į Vilniaus gubernijos bajorų vadą Aleksandrą Domeiką organizavimą. „Durklininkams“ – Janui Benkovskiui ir Janui Marčevskiui, sukilimo vadovybės atsiųstiems iš Varšuvos nužudyti Vilniaus bajorų vadovą Aleksandrą Domeiką, bei jiems padėjusiam slaptosios policijos nariui Kauno gubernijos bajorui Eduardui Čaplinskiui skirta mirties bausmė visus kartu pakariant Lukiškių aikštėje. Iš sukilimo organizacijos vadovų mirtimi nubausti varšuvietis Mečislovas Dormanovskis bei vilniečiai Ignacijus Zdanavičius ir Titas Dalevskis. Sušaudyti buvo ir prie sukilimo prisidėję buvę Rusijos kariuomenės karininkai ir kareiviai, paimti į nelaisvę įvairiuose sukilėlių būriuose – Henrikas Makoveckis, Vladislovas Nikoliajus, Kazimieras Sičiukas ir Jokūbas Čechanas.
Kovojusieji ir žuvusieji pratęsė ir ateities kartoms perdavė kovų už Tėvynės laisvę tradiciją.
Nuotr. © ELTA
 
Programos projektas (2019 m. lapkričio 4 d.)
1863–1864 M. SUKILIMO VADŲ IR DALYVIŲ, KURIŲ PALAIKAI RASTI GEDIMINO KALNE, VALSTYBINIŲ LAIDOTUVIŲ CEREMONIJA
2019 m. lapkričio 22 d. (penktadienis), Vilnius
8.30 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų išnešimas iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų vidinio kiemo. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje
8.45 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų įnešimas į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką
9.00–11.30 val. Visuomenės atsisveikinimas
11.45 val. Oficialių asmenų ir užsienio delegacijų atvykimas į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką
12.00 val. Šv. Mišios Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišias aukoja arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, dalyvauja Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai ir kariuomenių kapelionai (Įėjimas į Arkikatedrą baziliką bus ribojamas, vaizdas bus retransliuojamas ekrane Katedros aikštėje (LRT tiesioginė transliacija)
Pasibaigus šv. Mišioms numatomos valstybių atstovų atsisveikinimo kalbos
13.35 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų išnešimas iš Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos. Gedulingos procesijos išvykimas į Senųjų Rasų kapines.
(Laidotuvių procesijos maršrutas: Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžioji, Aušros Vartų, Drujos, Rasų g. iki Senųjų Rasų kapinių)
~ 14.15 val. Laidotuvių procesijos sustojimas prie Aušros Vartų. Giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.
~ 14.55 val. Laidotuvių procesijos atvykimas į Senųjų Rasų kapines (Įėjimas į Senųjų Rasų kapines bus ribojamas, vaizdas bus retransliuojamas ekrane (LRT tiesioginė transliacija)
15.05 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų įnešimas į Senųjų Rasų kapinių koplyčią, baigiamasis atsisveikinimas
Laidotuvių oficialios dalies pabaiga
Valstybinių laidotuvių pabaiga: atminimo salvės 1863–1864 m. sukilimo vadų, dalyvių ir visų kovojusių ir žuvusių už Laisvę garbei Senųjų Rasų kapinėse
~ 16.00 val. Senųjų Rasų kapinių koplyčia, kurioje palaidoti 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai, atvira visuomenės lankymui

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Reklama