NAUJIENOS

Antanas Sungaila: kūryba tapo mano gyvenimo būdu

Kategorija:

Miestas:
„Potraukį menui jutau nuo vaikystės. Prisimenu, pradinėse klasėse mokytoja kitiems vaikams sakydavo: nupieškite taip, kaip nupiešia Sungaila ir bus labai gerai. Visada žinojau, kad mano piešinys bus įvertintas aukščiausiu balu“, – pasakoja Kretingos rajone, Kartenos miestelyje gyvenantis tautodailininkas  Antanas Sungaila ir priduria, kad jau keturis dešimtmečius gyvena nuostabioje Minijos vingiuose įsikūrusioje gyvenvietėje.

Nuo drožybos prie gintaro graviravimo

Tačiau, pasak pašnekovo, nors polinkį kūrybai juto nuo vaikystės, bet krimsti tos srities mokslų taip ir neteko. Tiesa, pabandė  vieną kartą patekti į dailės mokyklą, bet įveikti konkursą sutrukdė ne patys geriausi kitų dalykų mokymosi rezultatai. „Nepatekau ir nepatekau. Daugiau ir nebandžiau dailės mokytis, – sako tautodailininkas. – Ir sąlygų nebuvo. Mano vaikystė prabėgo Plungės rajone, Bučinių kaime. Kai buvau trylikos metų, mirė tėvas. Prieš tai jis kelerius metus sunkiai sirgo. Mama augino mus viena. Šeimoje augome trys vaikai. Prieš mane buvo gimę dvyniai – brolis ir sesuo. Aš buvau jauniausias, bet visiems tekdavo dirbti ūkio darbus. Baigęs aštuonias klases pasirinkau vairuotojo profesiją. Po mokslų išėjau į kariuomenę, po kariuomenės ga greitai apsivedžiau, tad apie mokymąsi net minčių nebekildavo.“

Tačiau, kaip sakoma, kas lemta, to neišvengsi. „Tik kelios dienos buvo praėjusios, kai sugrįžau iš kariuomenė, kai sesers vyras, kuris dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, man pasakė: „Tu labai gerai jauti formą, gerai piešdavai, pabandyk drožti suvenyrus pagal šabloną. Visai neblogai galima uždirbti, be to, šiame darbe nėra darbo valandų, tad esi laisvas, kaip tu ir nori“. Išties visada norėjau būti laisvas, tad darbo valandos man niekada nepatiko ir niekada tokio darbo nedirbau.  Matyt, tai – giminės genai. Atrodo, kad mano proprosenelė buvo čigonė. Vaikystėje mane visi čigoniuku vadino. Buvau garbanotas, gan tamsaus gymio. Išgirdęs čigonišką muziką, ir dabar stabteliu, nes ji man labai patinka, – prisimena Antanas Sungaila. – Tad sesers vyro pasiūlymo čiupausi net nesvarstydamas. Prisimenu, davė jis man meškutės šabloną, ruošinį, kelis paprastesnius peilius. Grįžau namo ir kibau į darbą. Tą patį vakarą meškutę išdrožiau ir kitos dienos rytą parodžiau svainiui.  „O, liuks, – apsidžiaugė sesers vyras. – Gali drožti.“ Kiti prieš imdamiesi drožybos „Minijos“ įmonėje turėjo baigti kursus, man nereikėjo  jokių kursų lankyti ir jau pirmą dar mėnesį užsidirbau visai padorią algą. Ir svarbiausia – darbas namuose. Kaimynai kartais nusistebėdavo: girdi, badu pastipsite, kad jau pusmetis po kariuomenės, o aš neinu į darbą. O aš visą laiką dirbau ir visai gerai uždirbau. Patikavo ir kaukas drožti. Jaunystėje prieš Užgavėnes draugus buvau paties išdrožtomis kaukėmis papuošęs. Tada buvo madinga per Užgavėnes persirengus artimesnius ir tolimesnius kaimynus lankyti ir su besibaigiančia žiemą sveikinti.“

Apie dešimt metų Antanas dirbo „Minijos“ įmonėje. „Droždavau įvairias meškeles, bačkeles, pelėdukus. Suvenyrai buvo gaminami didžiuliais kiekiais, jie buvo parduodami, tikriausiai, visoje tuometinėje Sovietų sąjungoje. Vėliau dalį savo gaminių žmonos vardu įmonei atiduodavau, nes Kartenos kolūkyje buvau gavęs labai gerą darbą – buvau atsakingas už dujų ūkį. Ir vėl – laisvas ir nepririštas prie darbo valandų.  Ir pinigai buvo reikalingi. Didelių skulptūrų niekada nesiėmiau, – pasakoja Antanas. – Užsidarius „Minijos“ įmonei ėmiausi graviruoti gintarą. Ilgiausiai su gintaru dirbu. Jau dvidešimt metų. Tik pastaruosius porą mėnesių darbas sustojo dėl koronaviruso. Iš gintaro graviruoju įvairius žvėriukus, varpelius, kryžiukus, net budistų maldos karolius esu graviravęs.  Niekada nesiėmiau gintaro gręžti ar šlifuoti.“

Iš vaikystės atėjęs pomėgis piešti

Tarp drožybos, gintaro graviravimo tai daugiau, tai mažiau į Antano gyvenimą ateidavo piešimas. Kolūkio laikais jis apipavidalindavo stendus,  švenčių atributiką. „Atgimimo laikotarpiu nemažai šventųjų paveikslų esu  nupiešęs. Tada jie turėjo labai didelę paklausą. Man užtekdavo nedidelio paveikslėlio ir į jį pasižiūrėdamas nupiešdavau metro ir didesnius paveikslus. Man nereikia išsibraižyti jokių kontūrų – imu ir tapau, – pasakoja karteniškis. – Tapyti aliejumi mane pamokino karteniškis tautodailininkas Jurgis Račkauskas. Jis buvo peizažų meistras. Kolūkio laikais su juo ir kelias parodas esame surengę.“
Kaip teigia menininkas, iš vaikystės atkeliavusiam pomėgiui piešti ne visada atsirasdavo laiko. Tačiau pastaruoju metu tapyba vėl įsitvirtino Antano Sungailos gyvenime. „Visada sakiau, kad išėjęs į pensiją imsiuosi tapyti. Ir ne dėl uždarbio. Kiek paveikslų gali parduoti? Nutapai penkis–šešis, bet nežinai, ar bent vieną kas nupirks. Tapyba dabar man yra labiau pomėgis“, – sako Antanas, o paklaustas, ar jo tapyboje vietos randa Karteną juosiančiai Minijai, jos krantams, paaiškina, kad mieliau tapo pasižiūrėdamas į nuotrauką. Dalį jam patikusių nuotraukų parsisiunčia iš interneto ir tapo į jas pasižiūrėdamas.

Dešimtmečiai scenoje

Dar vienas Antano Sungailos pomėgis – vaidinimai Kartenos dramos ratelyje. „Kaip pradėjus gyventi Kartenoje pradėjau vaidinti, taip iki šiol įvairiuose spektaklius vaidinau.  Tik dabar režisierė išėjo į pensiją, matyt, ir mums – artistams – laikas pasitraukti. Pastaruoju metu daugiau ginčydavomės, norėdami įrodyti savo tiesą,  negu vaidindavome. O esame pastatę gerų spektaklių. Juos vaidinę įvairiuose festivaliuose, vykusiuose Vilniuje, Klaipėdoje, nekalbant jau apie Kretingoje vykstančius teatrų pasirodymus, įvairias šventes. Juk apie 35 metus vaidinau. Žinoma, aktyviai dalyvauti dramos ratelyje galėjau ir dėl to, kad nebuvau pririštas prie darbo valandų. Nors visada daug dirbau, bet dirbau tuo laiku, kuris man buvo patogesni“, –  apie dešimtmečius lydinčią meilė scenai pasakoja karteniškis tautodailininkas Antanas Sungaila.
 
Karolina Baltmiškė
Nuotraukose Antano Sungailos darbai
Nuotraukos iš pašnekovo asmeninio archyvo
 
 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama