NAUJIENOS

Apie meilę sau – pusiau rimtai

Kategorija:

 

Prabudau pažadinta pavasarinių saulės zuikučių. Jie kaip padūkę žaidė tarp medžių šakų, namų languose ir kur tik beišmanė. Smagiai pasirąžiusi sau tvirtai pasakau: „Nuo šio ryto pradedu mylėti save. Užteks čia vien kitus mylėti, nė kruopelytės meilės sau neskiriant.“ Išsiropščiu iš lovos. Ir... Mylėk, kad gudrus. Šlepetė guli taip, kad jos neapsukęs, niekaip neįsispirsi. Reikia lenktis, šlepetę vartalioti... Tikra nevėkšla... Ir šlepetė gera.. Negalėjo normaliai stovėti. Ne būtinai turėjo apsiversti.

Apsipykusi su šlepete sliūkinu iš miegamojo. O čia katės savo pagalves už durų suvilkusios. Ir vėl ketinimą mylėti save ir visą pasaulį lyg kokia vėtra pūste nupūtė. „Tik katėms prižiūrėti ir betinku“, - dar sykį pykteliu ant savęs, aiškiai suvokdama, kad porą valandų savo namuose dirbu valytoja... Ir vėl, kaip vaikystėje, kai kažkas nesisekdavo, pajuntu ant savęs kylantį pyktį. Atrodo, kažkas įrašą galvoje paleidžia: tu nieko nesugebi, nieko negali normaliai padaryti, tu neverta savo draugų, neverta meilės...

Kai pirmą kartą išgirdau, kad visa aplinka yra mūsų mokytojas, rodantis mūsų skaudžiausias  ir kaip galima skubiau koreguojamas mūsų vietas, sakau atvirai: pyktelėjau. Ką, jei katinas, atsiprašant, į kampą pridirbo, tai čia jau mokytojas? Jei vyras pasigėręs vogroja nesąmones irgi mokytojas?.. Jei kažkas įžeidė, įskaudino, pažemino, apgavo, apmelavo, ką, tai pamokos? Ačiū, už tokius mokytojus ir tokias pamokas.

Tik kažkodėl jaučiu, kad gyvenimas eina ne taip, kaip noriu, klostosi tokie įvykiai, kokių nuo vaikystės bijojau, sutinku žmones, kokių lyg ugnies vengiau ir ne sykį sau kartojau, kad tokio žmogaus per patrankos šūvį neprisileisiu. Ir kuo labiau tokio tipo žmonių vengiau, tuo arčiau jie atėjo. Kai kurie palikdami širdyje labai didelius randus...Jaučiuosi nemylima, užmiršta, nelaiminga...

Manau, kad tokie išgyvenimai pažįstami ne man vienai... Kiek sykių esu girdėjusi iš draugų ir pažįstamų: et, geriau apie tai negalvoti. Ne vienam artimieji yra sakę ir sako, kad mes turime labiau save mylėti...

Beje, kai pabandžiau geriau pažinti save, vienas pirmųjų suvokimų ir buvo tai, kad manyje nėra meilės, kad visiškai nemyliu savęs. Ten, kur turi būti meilė, buvo kitos emocijos: pareiga, atsakomybė, priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės. Tikriausiai daugeliui iki skausmo pažįstama frazė: ką žmonės pasakys. Nors išties, žmonės pasakys tik tai, kas juose pačiuose tūno. To, ko pats neturi, kituose nepastebėsi. Ir tuo įsitikinau analizuodama save. Kritikavau ten, kur pačiai skaudėjo... Tiesa, tuo metu daugelis tų ydų buvo nesuvoktos. Suvokimas atėjo vėliau, ieškant kelių į save arba tiesiog, kai gyvenimas, kaip kačiuką už pakarpos paėmęs, nosimi pabaksnojo.

Tai iš kur ta nemeilė sau? Žinoma, galima sakytu, esu to laikmečio vaikas, kai buvome mokyti mylėti didžiąją tėvynę, partiją, didžiuosius vadus... Kai meilė sau buvo viena didžiausių nuodėmių. Pamanyk tik, kokia savimyla... Tačiau sistemos pasikeitimas ne tik mano kartos žmonėms, bet ir gimusiems naujais laikais meilės neužaugino. Tik susiaurino... iki lovos, kaip atsipalaidavimo būdas po įtemptų konkurencijų, agresyvumų, didelių tempų....

Pala, aš juk apie meilę sau... Prieinu prie veidrodžio. Gal ir nieko. Kai nusiimi akinius visai neprastai sau atrodau. Na, kai kas nepatinka, bet tiek to. Galima ir nematyti. Ne jauniklė. Ir nuo ko čia dabar man tą meilę sau pradėti?..

 Užsiplikau mėgstamos kavos, atsilaužiu gabaliuką šokolado ir susiraitau sofos kamputyje, mėgaudamasi širdį užpildančiu meilės jausmu, sustiprinto kavos aromato..

Ir staiga... O Dieve, visai pamiršau, kad po pusvalandžio turiu būti... juk pažadėjau... Šoku nuo sofos. Kur tą mano šlepetė? Visa pikta trylika lenkiuosi, bandydama surasti kažkur nuspirtą šlepetę. Rankove užkliūnu puodelį. Jis tekšteli ant grindų ir suskyla. Mano mėgstamiausias puodelis... Kavos likučiai srovelėmis vinguriuoja per ką tik išplautą aslą. „Nevėkšla. Amžinai tau viskas nesiseka...“

Ir vėl meilė sau, lyg išgąsdintas paukščiukas susigūžia pačiame giliausiame širdies kamputyje. Ten, kur gyvena dažnai negirdima mano siela.

 

Genovaitė Paulikaitė


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė







Gyvenimas už raudonųjų linijų

Sausio 20–26 d. energijų horoskopas

Sausio 13–19 d. energijų horoskopas

Reklama