NAUJIENOS

Biržai – didikų miestas, o Likėnai pretenduoja tapti šiauriniu Birštonu

Kategorija:

Miestas:
Pokalbis apie nuveiktus darbus, gimusius sumanymus ir išbandymus, su kuriais teko susidurti per šimtą dienų, Biržų rajono savivaldybės mero kabinete su rajono vadovais: meru Vytu Jarecku, mero pavaduotoja Astra Korsakiene, savivaldybės administracijos direktoriumi Vidu Eiduku – vyko pirmąją tradicinės miesto šventės „Biržai – sostinė mano“ dieną.
Biržų rajono tarybos dauguma – Vyto Jarecko koalicijos  „Vieningi Biržai“ atstovai. Net 13 iš 25 savivaldybės tarybos narių atstovauja koalicijai. Tai kaip sekasi kurti vieningus Biržus?
Vytas Jareckas. Džiaugiamės kad „Vieningi Biržai“ gausiai atstovauja rajono taryboje ir sėkmingai darbuojasi. Per rinkimų kampaniją buvo labai įvairių nuomonių. Dalis koalicijos narių abejojo, ar mums pavyks gauti rinkėjų pasitikėjimą, ar mes sugebėsime įgyvendinti rajono gyventojams duotus pažadus. Tačiau biržiečiai mumis pasitikėjo, nes dalis mūsų komandos jau buvo įrodę, kad jie geba prisidėti prie Biržų krašto kūrimo. Taigi 13 koalicijos, kurią sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos liberalų sąjūdis, atstovų buvo išrinkti į rajono tarybą. Prie mūsų komandos taip pat prisidėjo ir socialdarbietis. Socialdemokratų darbo partija nuo pat rinkimų pradžios deklaravo, kad palaiko koaliciją „Vieningi Biržai“ ir dėl to nekėlė net savo kandidato į rajono mero pareigas.
Taigi valdančiąją koaliciją sudarome keturiolika tarybos narių.
Tiek aš, tiek koalicijos tarybos nariai, tiek savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi, kad rinkėjams duoti pažadai būtų ištesėti. Dalį pažadų jau esame įgyvendinę. Per šimtą dienų atlikti pamatiniai darbai, kurie galbūt rajono gyventojams ir nėra gerai matomi, bet jie būtini, norint pasiekti rezultatų. Vienas tokių darbų – komandos subūrimas. Ypač savivaldybės administracijoje, nes buvo labai įvairių nuomonių, atsiradusių pasikeitus vadovams.
Direktoriau, esate Lietuvos Respublikos kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas.  Tai gal kariuomenėje įgytus vadovavimo įgūdžius pritaikote ir savivaldybės administracijoje?
Vidas Eidukas. Išties darbo pradžioje truputėlį buvo streso ir savivaldybės administracijos darbuotojams, ir man. Kadangi buvau kariškis, mano darbo specifika kiek skyrėsi nuo vadovavimo administracijai. Tačiau po truputį vieni kitus suprantame. Mano tikslas vienas – sėkmingam darbui reikalinga vieninga komanda, gebanti dirbti Biržų kraštui.
Turime ir naujovių. Kai kurie žmonės jas sunkiai priima. Pirmiausia, gana stipriai pasikeitė tvarka savivaldybės administracijoje. Labai reikalauju atsakomybės už atliktus darbus, būsimų darbų planavimo.
Vytas Jareckas. Šiek tiek papildysiu direktorių dėl darbų planavimo. Rinkėjus piktino daugelį metų besitęsiantis atsirašinėjimas į jų paklausimus, nutolinant problemų sprendimą. Dabar planuojama visose savivaldybės veiklos srityse. Visose srityse sudarome planus, numatančius darbus keleriems metams į priekį. Vadovaudamiesi tais planais rajono gyventojams mes aiškiai pasakome, kada bus išspręsta jų problema, nes tarybos nariai ir savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai numato darbų eiliškumą, nustato, kuriems darbams reikalingas pirmumas, o kurie dar gali palaukti. Taigi kiekvienas gyventojas mato, kada bus sprendžiama jo problema.
Vidas Eidukas. Mes sudarydami planus kuriame sistemą, kurį veiktų ilgesnį laiką. Ir norėtume, kad po kitų rinkimų atėjusi komanda, nepriklausomai, kokiai partijai ji atstovautų, turėtų ką toliau tęsti ir neatsidurtų tokioje situacijoje, kokią mums teko patirti.
Dabar teikiame pasiūlymus Lietuvos bendrajam planui iki 2030 metų. 

Ir ką siūlote?
Vidas Eidukas. Pagrindinis siūlymas – atgaivinti Likėnų sanatoriją, kuri nepelnytai pamiršta. Mūsų tikslas – sukurti Likėnų kurortinę vietovę. Šiaurės Lietuvoje kurortinės vietovės nėra. Bendraujame su Latvija ir daug žmonių pareiškia norą ilsėtis mūsų rajone. Ir rajono gyventojai to pageidauja.
Daugelį darbų mes nusimatome, vadovaudamiesi rajono gyventojų pageidavimais.  Nuo pat darbo pradžios važinėjame po bendruomenes, ir ką per susitikimus mums siūlo, ko pageidauja, tą ir traukiame į savo darbų sąrašą. Tad drąsiai galime teigti, kad mūsų programa ir veiklos planas suformuotas atsiliepiant į rajono žmonių lūkesčius. Per savaitę aplankome bent vieną ar dvi bendruomenes ir su jomis aptariame savivaldybės veiklą, išklausome pastabas, siūlymus, atsakome į žmonėms rūpimus klausimus.
Taip pat visose seniūnijose yra padėtos laiškų merui ir administracijos direktoriui pašto dėžutės. Jei žmogus nedrįsta tiesiai paklausti ar pasiūlyti, jis gali parašyti laiškelį ir įmesti į dėžutę.
Vytas Jareckas. Kadangi esu dirbęs ir kaimiškųjų seniūnijų seniūnu, ir septynerius metus buvau Biržų seniūnijos seniūnu, matau mūsų krašto galimybes, kurias sėkmingai galime plėtoti. Biržų rajonas negali pretenduoti į pramonės plėtrą. Toje srityje yra nepralenkiamas mūsų regiono centras Panevėžys. Tačiau mes turime tvirtą žemės ūkį ir sąlygas medicininiam turizmui vystyti. Tai ir mineralinis vanduo, ir gydykla, ir besiplečiančios  turistinės paslaugos, turime ir išskirtinių objektų.
Trečia rajono specifika – smulkusis verslas.
Dabar tas sritis išsigryniname ir sieksime jas įgyvendinti, įtikindami tiek Seimą, tiek Vyriausybę. Likėnai turėtų tapti mažuoju Birštonu Šiaurės Lietuvoje.
Vidas Eidukas. Visus sumanymus ir gyventojų siūlymus pirmiausia aptariame su koalicijos „Vieningi Biržai“ nariais. Paskui jie analizuojami tarybos komitetuose. Kuo daugiau žmonių dalyvauja svarstant idėjas, tuo geresnį sprendimą galime priimti. Racionalius siūlymus palaiko ir kitų partijų atstovai.
Planuojate įvairius darbus, bet ar jų įgyvendinimui nesutrukdys fiskalinės drausmės įstatymas? O gal Biržai nejuntate lėšų stygiaus?
Vidas Eidukas. Biržų rajono savivaldybė niekuo nesiskiria nuo kitų šalies savivaldybių – lėšų trūkumas stabdo sumanymų įgyvendinimo tempus. Labai gaila, kad ankstesni rajono vadovai, kai buvo minimalūs savivaldybės prisidėjimai, neišnaudojo galimybių. Dabar prisidėjimai prie ES finansuojamų projektų žymiai didesni. Vietoj 10 procentų tenka  prisidėti 20–30 procentų, o kai kada ir 50. Finansinė padėtis savivaldybėje gana įtempta ir mes puikiai suprantame, kad per tuos ketverius metus neišauginsime įplaukų į biudžetą. Tad siekdami įgyvendinti kuo daugiau projektų, renkamės taupymo kelią. O taupyti turime kur. Kad ir šildymo išlaidos. Savivaldybė dviejuose darželiuose pradeda diegti kompiuterinio valdymo sistemą. Tokį projektą yra įgyvendinę panevėžiečiai. Įdiegus kompiuterinio valdymo sistemas, sutaupoma apie 15–20 procentų šildymui skiriamų lėšų. Kompiuterinio valdymo sistemą norime įdiegti ir į vandentiekį.
Kaip atsitiko, kad biržiečiai ar tik ne brangiausiai Lietuvoje moka už šilumą ir vandenį?
Vytas Jareckas. Aukštas šilumos kainas mes paveldėjome iš ankstesnių vadovų. Prieš keliolika metų savivaldybė atsisakė šilumos ūkio ir dabar pakeisti nieko negalime. Sutartis su „Litesko“ dėl šilumos ūkio eksploatavimo perdavimo sudaryta iki 2034 metų. Nutraukdami sutartį prieš laiką, turėtume grąžinti kelių milijonų investicijas.  Modernizuojant gyvenamuosius namus, mažėja šilumos poreikis, bet šilumos tiekėjas, siekdamas išlaikyti įmonės pelningumą, didina kainą už šildymą.
Kainai neigiamai atsiliepia ir Biržuose esančios dvi katilinės, nors dabar miesto poreikius puikiai patenkintų ir viena. Žinoma, neatlikus skaičiavimų, negalime pasakyti, kurios katilinės reikia atsisakyti. Planuojame atlikti studijas ir ja vadovaudamiesi spręsime, kaip biržiečiams atpiginti šilumą.  Jau dabar kalbamės su nepriklausomais šilumos tiekėjais. Planuose turime ir saulės, ir geoterminių ir kitų alternatyvių jėgainių įrengimą.
Vandens kainai įtakos turi jį tiekiančios įmonės esama finansinė ir materialinė padėtis.  Neigiamai atsiliepia ankstesnės įmonės skolos, dėl kurių vyksta teisiniai ginčai, nugyventos vandens tiekimo sistemos.
Vidas Eidukas. Aukštos kainos – ir anksčiau padarytų klaidų pasekmė.  Rajono vandens tiekimo įmonė dalyvavo kai kuriuose projektuose, bet darbai buvo planuojami nekompleksiškai.  Pavyzdžiui, pakloti nuotekų tinklai, o vandens tiekimo nėra. Dabar negali naudoti ES paramos vandens tiekimo trasoms tiesti ten, kur pakloti nuotekų surinkimo vamzdžiais.
Dabar einame kitu keliu – visus darbus stengiamės atlikti kompleksiškai. Iš 86 km Biržų gatvių  daugiau kaip 41 km yra žvyrkeliai.  Prieš jas asfaltuojant turi būti pakloti vandens tiekimo ir nuotekų  tinklai, išvedžioti dujotiekiai, ir tik tai padarius, užkloti asfaltą.
Vytas Jareckas. Tačiau įgyvendindami šį sumanymą, atsitrenkiame į draudimą skolintis.
Vidas Eidukas. Labai tikimės, kad bus peržiūrėta esama tvarka. Labai tikimės, kad mūsų šalies Vyriausybė padarys reikalingus žingsnius ir sprendžiant vandenvalos problemą nedideliuose kaimeliuose, dalį ES paramos skiriant nedideliems valymo įrenginiams įsirengti. Galbūt tais įrenginiais galėtų naudotis keli namai.
Minėjote, kad tampriai bendradarbiaujate su bendruomenėmis. Kilęs Biržų bendruomenės pasipriešinimas vaikų globos namų, kuriuose būtų įkurdinti aštuoni globos netekę mažamečiai, statybai, yra nesusikalbėjimas ar išpūstas muilo burbulas?
Astra Korsakienė: Viskas ir prasidėjo nuo to, kai mes įgyvendinome savo pažadą tartis su bendruomene, nors joks įstatymas to daryti neįpareigoja. Bendruomenės kvietimu buvo nuvykta į vietą, kur teko susidurti su labai aršiu bendruomenės pasipriešinimu. Labai akivaizdžiai atsiskleidė dalies bendruomenės dvejopas požiūris. Vienu metu deklaruojama, kaip rūpinamasi vaikais, bet kai vaikų globos namai turėtų atsirasti kaimynystėje, atsiranda visiškai kitas požiūris. Gali būti, kad tas bendruomenės pasipriešinimas kilo ir dėl to, kad dalis gyventojų neskiria institucinių, bendruomeninių globos namų, socializacijos centro, ir užtenka truputį tokius gyventojus pagąsdinti, priminti kažkokius praeityje vykusius skaudžius įvykius, ir turime tokį rezultatą. Ir įvykiai traktuojami nevienodai. Jei vaikas iš tradicinės šeimos nuskina braškę, tai traktuojama vienaip, jei iš vaikų globos namų – kitaip. Atsiranda visa grandinė teiginių, kad tai yra blogai.

Biržų rajonas, palyginti su kitais pasienio rajonais, turi mažiau problemų. Kaip pavyko tai pasiekti?
Astra Korsakienė. Manau, reikėtų žvelgti giliau tiek į krašto istoriją, tiek į čia gyvenančių žmonių charakterį.  Biržai yra didikų miestas. Ir tas istorinis paveldas galbūt įrašytas kiekvieno biržiečio charakteryje. Neveltui sakoma, kad biržiečiai yra onoravi, bet onoravi gerąja prasme. Onoravas yra išdidus, savigarbą turintis žmogus ir tai nieko bendro neturi su pasipūtimu.
Be to, Biržų krašte yra daug religinių konfesijų. Ta gausa formavo biržiečių charakterį, liberalų požiūrį į įvairias religijas, toleranciją, gebėjimą gyventi drauge ir sugyventi, nesmerkti žmonių dėl kitokios pasaulėžiūros.
Tai Magdeburgo teisių suteikimo 430-ųjų metinių paminėjimas nėra vien tik istorijos fakto prisiminimas, bet yra susijusi su biržiečių charakterių?
Vytas Jareckas. Mes didžiuojamės tais žmonėmis, kurie kūrė Biržus. Mes esame ta komanda, kurie tęsiame prieš kelis šimtmečius gyvenusių žmonių darbą, kuriant Biržus. Mūsų tikslas – prisidėti prie Biržų kūrimo ir kad mūsų kraštas klestėtų, kaip Radvilų kraštas.

Justė Brigė
Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, Nr.14
 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama