NAUJIENOS
Burbiškio dvare karaliauja istorinė mada

Eglė Biliūnienė: Sutuoktinio ar gyvenimo draugo vaikai – kaip su jais elgtis ir bendrauti?

Kategorija:

Miestas:
Kai žmonės tuokiasi, jie galvoja, kad gyvens visą gyvenimą  kartu, bet Lietuvos statistika rodo, kad išsiskiria.  60 proc. susituokusių žmonių. po kurio laiko išsiskyrę žmonės sukuria naujas šeimas arba tampa partneriais su  nauju gyvenimo draugu ar drauge.  Neretai vienas ar abu nauji sutuoktiniai ar  partneriai turi vaikų iš ankstesnės santuokos ar partnerystės. Tokie vaikai yra patyrę vieną iš didžiausių psichologinių traumų – tėvų skyrybas ir tai turi  neigiamą poveikį jų gyvenimui. Tokie vaikai yra labai jautrūs, nepatiklūs ir pažeidžiami. Jiems sunku priimti naują mamos draugą ir tėčio draugę. Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis suaugusieji (naujas mamos draugas ir tėčio draugė) ir ko jiems nereiktų daryti, kad padėtų vaikams geriau jaustis?
 
 Nesistenkite būti geresniu už vaiko mamą ar tėtį

Neretai ne tik vyrai, bet ir moterys nežino, kaip elgtis su naujo gyvenimo draugo vaikais, todėl sąmoningai arba nesąmoningai gali konkuruoti su tikruoju vaiko tėčiu ar mama. Tai reiškia, kad toks žmogus stengiasi vaikui parodyti, kad jis yra geresnis už vaiko tikrą mamą ar tėti.  Jis perka brangiai kainuojančius žaislus, drabužius, saldumynus arba iš kelionių parveža ypatingų lauktuvių,. Kitaip tariant duoda vaikui tokių dalykų, kurių tikrasis tėtis ar mama negalėtų vaikui duoti. Be to, toks žmogus gali net nepastebėti, kaip nejučiomis pradeda kritikuoti vaiko mamą ar tėtį. Jis gali sakyti kažką panašaus į tai: „tavo plaukučiai tokie susivėlę... Tikriausiai  tau jų mamytė nesušukavo...“ arba „ir vėl buvote tame pačiame kino teatre... Tikriausiai tau jis jau nusibodo...“ Vaikams skaudu tai girdėti. Jie nenori, kad jų tikrieji tėvai, kad ir kokie jie bebūtų, būtų kritikuojami. Kiekvienas vaikas nori, kad jo mama arba tėtis būtų pats geriausias, todėl nereiktų kritikuoti tikrųjų tėvų, bet žymiai geriau pasakyti ką nors pozityvaus, pavyzdžiui, „kokius gražius plaukų segtukus tau nupirko mamytė“ arba  „kaip smagu, kad su tėčiu nuėjote į kino  teatrą“. Svarbiausiai tai sakyti nuoširdžiai, o neapsimetinėti. Tikit ar ne, bet vaikai labai gerai atskiria, kada jiems meluojama, o kada sakoma tiesa. Neturėkite iš ankstinių nuostatų, kad vaikas jūsų nepriims
Žmonės, kurie nepasitiki savimi, gali pernelyg  sureikšminti gyvenimo draugo vaiko negatyvias reakcijas.  Vienaip ar kitaip tokios vaiko reakcijos pasitaiko dažniau ar rečiau, tačiau  jos yra neišvengiamos ir tam reikėtų iš anksto pasiruošti, nes susidūrus su vaiko negatyviomis emocinėmis reakcijomis ar pasipriešinančiu elgesiu, gali kilti tokios mintys: „vaikas manęs nemėgsta“, „man nepavyks  rasti su juo bendros kalbos“, „neverta daugiau  stengtis, nes  vis tiek tas pats“. Toks mąstymas yra žalingas, nes suaugęs žmogus nesiims iniciatyvos  užmegzti draugišką ryšį su vaiku. Visada reikia prisiminti, kad skyrybas patyrę vaikai yra labai pažeidžiami, ir ne jie turi padėti suaugusiesiems jaustis gerai, bet suaugusieji turi padaryti viską, kas nuo jų priklauso, net ir nekreipti dėmesio į patirtas asmenines nuoskaudas, kad padėtų vaikams jaustis kiek galima geriau. Šioje situacijoje vertėtų pagalvoti apie tai, „kaip aš pats jausčiausi vaiko vietoje“? „ką aš jausčiau tėčio draugei arba mamos draugui“? „kaip aš norėčiau, kad tėčio draugė ar mamos draugas elgtųsi su manimi“? Paprastai šie klausimai sužadina empatijos jausmą ir suaugusiojo požiūris į vaiką pasikeičia ir jis pradeda elgtis su vaiku kitaip bei tampa jam kantresnis ir supratingesnis.  
 
Nepersistenkite bendraudami su vaiku

Kartais žmonės nuoširdžiai stengiasi pelnyti vaiko palankumą, tačiau persistengdami daro ne tą, ką reikia, ne taip, kaip reikia arba per daug, nei reikia.  Kitaip tariant toks žmogus gali užimti vaiką tokiomis veiklomis, kurios vaikui neįdomios arba  varginančios, per ilgos. Vaikams sunku išlaikyti sukauptą dėmesį ilgesnį laiką , todėl jiems ta pati veikla greitai nusibosta ir jie ieško vis naujo užsiėmimo. Iš vaiko reakcijos galima pamatyti, kad tas pats žaidimas kelis kartus iš eilės arba ilgi pasakojimai, kurie pačiam suaugusiam įdomūs, vaiką tik  vargina. Paprastai tokios veiklos vargina ne tik vaiką, bet ir patį suaugusį, todėl  jis gali  sakyti kažką  panašaus į tai: „aš taip stengiuosi... net iš „kailio neriuosi“, kad tik tam vaikui įtikčiau...“. Va būtent, „iš kailio nertis ir nereikia“ ir įtikti vaikui taip pat nereikia. Čia vertėtų prisiminti, kaip patys jaučiamės, kai mus kiti „užverčia“ daugybe bereikšmių klausimų arba kai tenka išklausyti kažkieno ilgą monologą, kuris mums visai neaktualus. Paprastai iš tokių situacijų  norime kuo greičiau pasišalinti, tai  kodėl kitaip turėtų reaguoti vaikai?
 
Nemanipuliuokit ir neapgaudinėkit vaiko

Kai kurie žmonės yra labai socialūs. Jie lengvai užmezga pokalbį su kitais, sudaro susidomėjusio žmogaus įspūdį ir įdėmiai klauso to, kas yra jiems sakoma. Tokie žmonės nesunkiai užmezga kontaktą ir su vaiku, aktyviai rodo vaikui dėmesį, žavisi tuo, ką vaikas daro,  žino kada ir už ką  jį pagirti,  pozityviai reaguoja į tai, ką vaikas sako. Jie gali sakyti kažką  panašaus į tai: „oho kokį įdomų žaidimą tu turi!  Ar išmokinsi ir mane juo žaisti“? Ir vos tik pradėjus žaisti, toks žmogus prisimena, kad turi nebaigtų reikalų. Ir tuomet vaikas nebesupranta, ar rūpi jis tam suaugusiajam ar nerūpi. Jis ir nori  bendrauti su tuo žmogumi ir kartu žino, kad ir vėl jį paliks, todėl vaikas  pradeda nepasitikėti tokiu žmogumi. Juk ir mums, suaugusiems, nesmagu, kai mumis manipuliuoja, jaučiamės tyčia įskaudinti ir dėl to būna liūdna. Vaikai jaučiasi lygiai taip pat, tik jie žymiai jautriau į tai reaguoja, nors ir ne visada tai pasako ir parodo.

Jei nuoširdžiai stengsitės atrasti kelią į vaiko širdį ir nesiimsite anksčiau minėtų gudrybių, kad ir turėdami geriausių tikslų, anksčiau ar vėliau Jums tikrai tai pavyks. Kartu tai sukels pozityvius jausmus ir pasididžiavimą savimi, kad sąžiningai ir nuoširdžiai pelnėte vaiko draugiškumą ir pasitikėjimą, o vaikams patirta psichologinė trauma po tėvų skyrybų nebus tokia didelė. Taigi pirmą žingsnį pasitelkę kantrybę ir ryžtą turi žengti   suaugusieji.
 
Eglė Biliūnienė
Psichologė
 www.psyconsult.lt
pixabay.com nuotr.

20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama