NAUJIENOS

Gėris auginamas gerumu

Kategorija:

Šiandien gavau telšiečių informaciją apie spalio 25 dieną Žemaitės dramos teatre įvykusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio25-mečio minėjimą. „Renginyje dalyvavo LPS Telšių iniciatyvinės grupės nariai, jų bendražygiai, Tarybos nariai ir kt. Susirinkusiuosius sveikino prelatas, Telšių miesto garbės pilietis Juozas Šiurys, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Stasys Kašauskas, buvę aktyvūs sąjūdiečiai Kęstutis Trečiokas ir Juozas Butkevičius“, – rašoma Telšių rajono savivaldybės mero patarėjos ryšiams su visuomene atstovės Jurgitos Armalienės parengtame pranešime.

 

Sąjūdis Lietuvoje įsisiūbavo rudeniop

 

Išties, taip jau susiklostė, kad iš Vilniaus Sąjūdis į Lietuvą keliavo apie 2-3 mėnesius ir iniciatyvinės grupės rajonuose susikūrė rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. „Telšiuose iniciatyvinė grupė susibūrė 1988 m. rugsėjo 8 d. visuomenės atstovų susirinkime Telšių miesto 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Jos vadovu tapo Vilhelmas Petraitis. Grupės daugumą sudarė mokytojai, inžinieriai, žurnalistai. LPS Telšių iniciatyvinė grupė 1988 m. spalio 16 d. surengė pirmąjį mitingą prie Žemaitės gimnazijos, kuriame dalyvavo keliolika tūkstančių gyventojų. Jame pirmą kartą prabilta apie daugelį lig šiol draustų aptarinėti temų ir problemų, įvardytos 1941 m. birželio 24 d. įvykdytų žudynių Rainių miškelyje aplinkybės ir jų kaltininkai. Telšių sąjūdininkai aktyviai dalyvavo svarbiausiose 1988–1993 metų visuomeninėse, valstybinėse akcijose. Organizavo, surengė arba prisidėjo rengiant ir dalyvaujant šiuose įsimintinuose renginiuose: Trispalvės vėliavos iškėlimas virš Žemaičių muziejaus „Alka“ 1988 m. pabaigoje, Rainių Kankinių pagerbimas 1989 m. birželio mėn., dalyvavimas Baltijos kelyje 1989 m. rugpjūčio 23 d., paminklinio akmens atidengimas Baltijos kelyje, kryžiaus, skirto negrįžusiems tremtiniams, pastatymas ir atidengimas šalia Telšių geležinkelio stoties 1989 m. ir kiti, – rašoma pranešime. – Prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą dalijosi istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vacys Vaivada. Jis pasakojo apie 1988 m. spalio mėn. įkurtą Žemaičių kultūros draugijos, kuri prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos pagyvinimo Telšiuose, veiklą. Renginio metu Žemaitės dramos teatro viešosiose erdvėse veikė 2 parodos — Žemaičių muziejaus „Alka“ parengta paroda „Lietuvos Sąjūdžiui – 25“ ir Telšių apskrities archyvo, K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos, Žemaitės dramos teatro parengta virtuali paroda „Pabudome ir kėlėmės“. Jose eksponuojami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Telšių grupės kūrimosi bei veiklos dokumentai– pareiškimai, kreipimaisi, rezoliucijos ir kt., LPS steigiamojo suvažiavimo (1988 m.) medžiaga, Atgimimo laikotarpio laikraščiai, plakatai, fotografijos ir kita medžiaga.“

Kodėl Sąjūdis taip ilgai iš Vilniaus keliavo į Lietuvą? Žinoma, galima sakyti, kad tas stabdis buvo baimė – juk tiek daug išgyventa, bet, manau, būta kur kas stipresnių dalykų... Juokais tuos dalykus būtų galima pavadinti ėjimu į mitingą su dviem vėliavytėm. „Tegul priekyje pabūną idealistai, o mes dar pažiūrėsime.“

 

Švedizmas

 

O šventas naivume, kokią tada mes įsivaizdavome Lietuvą. Ir nors tik nedaugelis anuomet buvo lankęsi Švedijoje, bet noras gyventi taip, kaip Švedijoje, kiekvienam lyg kelrodė žvaigždė švietė. Net metus, kada Lietuvoje gyvensime kaip Švedijoje kažkas buvo suskaičiavęs. Vieniems atrodė, kad Švedijai pasivyti pakaks penkerių metų, kiti tą laimingą akimirką buvo nukėlę dešimtmečiui. Palaimingos švedizmo dienos iliuzijų mugėje.

Dabar liko datos, liko pavardės, liko kiti faktai. Ką ir besakyti, juk tai jau tolima praeitis. Ketvirtis amžiaus. Antra nepriklausomos Lietuvoje karta juk jau auga...

 

Ir pažiro iliuzijų šukės

 

Tik kodėl atsitiko taip, kaip atsitiko?.. Nors ir tada ne vienam buvo neaišku, kodėl nepriklausomybės siekiame skaldydamiesi, matuodamiesi, kas labiau Lietuvą mylime. Tada net nesuvokėme, kad nepriklausomą Lietuvą kuriame senais metodais, tokiais, kokius matėme anuometiniame gyvenime, metodais, grindžiamais pykčiu, neapykanta, priešų ieškojime ir, be abejo, kai ieškai ir randi, smerkimais, „kalimais“ prie gėdos stulpo.

Iš atminties iškilo šypsnį sukelianti situacija. Prisimenu, Vingio parke vyko kažkoks mitingas. Vienas po kito ugningas kalbas skelia Sąjūdžio lyderiai. Laikas nuo laiko atsirandančią pauzę paįvairina skanduotė: „Gėda, gėda“. „O ką čia taip gėdija“, – išgirstu susirūpinusį moterišką balsą. „Nežinau, pasakyta šaukti gėda, ir šaukiu. Šauk ir tu“, – atsakė arčiausiai buvusi moteriškė. Ir vėl skambėjo čaižiai ausį rėžianti skanduotė.

O juk didžioji dalis tada elgėmės taip, kaip ta moteriškė. Patys nesupratome, kad savo kalbomis, mintimis sėjame blogį ir naiviai laukėme, kad sužaliuos gėris. Tada reikėjo tiek nedaug: atsiprašyti vieniems kitų ir atleisti... Ir, žinoma, vienas kitą mylėti.

Iš kitos pusės, tos dienos ir išpureno dirvą tam, kad šiandien suvoktume, jog sistemos senais metodais nepakeisi, tik kiek paretušuosi. Esmė išlieka nepakitusi. Ėsmė keičiama kitais metodais ir jų sėkmė priklauso nuo kiekvieno mūsų. Nuo mūsų žodžių, minčių, emocijų, nuo suvokimo, kad galia ten, kur mūsų dėmesys. Kalbėdami ir piktindamiesi negerais dalykais, mes auginame blogį, džiaugdamiesi gerais – gėrį.

Galbūt tai ir svarbiausias dalykas, kurį turime suvokti ir pradėti įgyvendinti minėdami 25-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines?

 

Genovaitė Paulikaitė

 

 


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama