NAUJIENOS

Greta Muradovaitė: gyvenimas Vokietijoje koronaviruso akivaizdoje

Kategorija:

Miestas:
COVID-19 pandemija pastaruoju metu vienija mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po ES šalis ir tolimiausius pasaulio kampelius. Nematomo ir labai pikto priešo akivaizdoje dažnam rūpi, kaip gyvena jo namiškiai, giminės, draugai, nerimauja dėl artimųjų sveikatos ir gyvybės. Daugelis norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau ne visiems tai įmanoma. Artėja Šv. Velykos, viena gražiausių metų švenčių, tačiau dėl susidariusios situacijos keliai pas artimuosius dažnam atkirsti. Į gimtuosius Šiaulius aplankyti mamos švenčių proga planuoja šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Vokietijoje Greta Moradovaitė (25 m.). Apie tai, kaip šiandien priima iššūkius tos šalies gyventojai, kaip jaučiasi pati Greta, kokie jos planai dėl grįžimo švenčių namo, ir užsimezgė mūsų pokalbis.

 Kiek žinau, Greta, tu jau kelerius metus gyveni ir dirbi Vokietijoje. Kokiame mieste ar miestelyje esi šiuo metu apsistojusi? Kur dirbi?

 Daugiau kaip ketverius metus gyvenu Vokietijoj, Acherno miestelyje, netoli Prancūzijos sienos. Čia susiradau ir pastovų darbą, kuriuo esu visiškai patenkinta.

Mane labiausiai domina, kaip koronavirusas pakeitė visų Vokietijoje esančių žmonių ir asmeniškai tavo gyvenimą, kaip kovojate su juo. Taigi, kaip atėjo šis siaubingas virusas į Vokietiją?

Esu nedideliame miestelyje, todėl labai didelių pokyčių nepastebėjau. Žinau, kad dideli miestai jau užsidarė. O virusas atėjo ir ėmė sparčiai plisti ten, kur tankiau gyvenama. Laimei, mano aplinkoje dar pakankamai ramu.

Kokia buvo gyventojų reakcija?


Iš pradžių daug nesidomėjau, maniau, kad tai nebus taip rimta, bet kai virusas pasiekė Vokietiją, pradėjau daugiau domėtis, kalbėjomės apie tai darbe, po truputį  darėsi nejauku. Taip pat pastebėjau, kad žmonės, su kuriais susidūriau, labai sunerimę, pasimetę, daugelis gerokai išsigandę.

Suprantu, jog Achernas nėra epidemijos centras. Bet ar toli nuo jo? Ar pats negali greitai  tapti epicentru?

Čia tikrai nėra epicentras, bet aš gyvenu netoli Prancūzijos sienos, ten situacija kita, tad žmonės iš ten į darbus Vokietijoje jau važiuoti nebegali.

Kaip šį iššūkį priėmė miestelio gyventojai, tavo bendradarbiai, kaimynai?

Visur atsirado daug informacijos. Todėl, išėjusi į miestą, pastebiu, kad gatvės tuštesnės. Daugelis nerimauja, bet į darbą turime eiti. Daug kas pradėjo rūpintis maisto atsargomis, mažiau kontaktuojama su aplinkiniais. Žmonės sunerimo dėl savo net vasaros kelionių planų.
 
 Greta, kaip tu asmeniškai priėmei šią kraupią žinią – puolei į paniką ar optimistiškai susitaikei?

Į paniką nepuoliau, nors nejauku matyti tuščias lentynas parduotuvėse. Sąmoningai stengiuosi neprisikrauti daug informacijos apie tai, ko negaliu pakeisti, bet manau,  kad turiu laikytis rekomendacijų.

Kokių ėmėtės saviizoliacijos priemonių? Ar einate į darbą?

Įstaigos, tarp jų ir mokyklos, vaikų darželiai, po truputį užsidarinėja. Vaikams negalima eiti į žaidimų aikšteles, todėl parkai tuštoki. Gatvėse žmonių nedaug. Kavinės sutrumpino darbo laiką, uždarinėjami viešbučiai. Mums į darbą eiti reikia.

Koks pas jus aprūpinimas apsaugos kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu? Ar užtenka parduotuvėse būtiniausių maisto produktų, buitinių prekių?


Dezinfekcijos priemonių sunku rasti jau porą savaičių.  Parduotuvėse perkami negendantys maisto produktai. Nėra tualetinio popieriaus, muilo. 

Lietuvoje daugelis puolė į paniką. Graibsto informaciją iš visur, nepasitiki valdžia. O kaip, Greta, jautiesi tu pati? Eini į darbą ar sėdi namie prie televizoriaus ar kompiuterio?

Į darbą šią savaitę neinu dėl ligos (ne koronavirusas!), tad mažai išeinu iš namų. Dėl to jaučiuosi ramiau, nes darbe susiduriu su daug žmonių.

Atrodo, planavai neužilgo grįžti atostogų į Lietuvą. Ar koronavirusas nepakeitė tavo planų?

Dabar labiau norėčiau būti Lietuvoje. Iki planuotos datos dar turiu kelias savaites, tad jei situacija labai nepablogės, būtinai grįšiu.

Ką patartum mums, gyvenantiems Lietuvoje?

Nebijokite, išlikite ramūs. Pabandykite pasimėgauti laiku, kurį galite praleisti namie.  Skubėti galėsite vėl, kai praeis šis neramus metas.

Dėkui už nuoširdų pokalbį, įdomią informaciją. Linkiu neprarasti optimizmo ir, žinoma, nesusidurti su grėsmingu virusu.
 
Kalbino Vilija Kojelytė
Paųnekovės nuotr.

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė







Reklama