NAUJIENOS

Į Seimo posėdžių salę grįžta padangų atliekų tvarkymas


Miestas:
Padangų gamintojai ir importuotojai pasigenda Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuria būtų pakeistas mokesčio dydis skirtingo gabarito padangoms. „Pagal dabar galiojantį įstatymą padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau jas suskirstyti pagal padangos skersmenį.  Tad siūlau padangas suskirstyti į grupes – viena grupė – padangų skersmuo mažesnis arba lygus 118 cm, kita grupė – padangų skersmuo didesnis nei 118 cm. Tokį skirstymą siūlau, atsižvelgdama į tai, kad skirtingo skersmens padangų atliekų sutvarkymo kaštai skiriasi. Pirmuoju atveju projekte siūlau įvesti 200 eurų taršos mokestį už toną, antruoju – 400, – beveik prieš porą metų pateiktą įstatymo pataisą apibūdina Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ši įstatymo pataisa buvo pateikta Vyriausybei ir iki šiol neturime Vyriausybės išvadų. Manau, kad šioje sesijoje Vyriausybė pateiks savo išvadas ir Seimas galėsime tęsti šių pataisų svarstymą“.
Seimo narė primena, kad nuo 2020 metų įsigalioja Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, pagal kurią aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo „sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų, surinktų savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, sutvarkymo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pataisoje taip pat teigiama, kad šiuos darbus gamintojai-importuotojai turi finansuoti proporcingai kiekvieno jų užimamai rinkos daliai, kuri „Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.“
„Šia įstatymo pataisa įgyvendinamas principas, kad už atliekų tvarkymą moka teršėjas, tai yra gamintojas importuotojas. Įstatyme numatyta, kad gamintojas-importuotojas finansuoja pagal turimą rinkos dalies procentą. Tačiau esama dar ir istorinių padangų atliekų. Nemažai jų atkeliauja su automobiliais. Išties pritariu Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės keliamam klausimui ir dėl privalomo 80 proc. įvežto kiekio padangų atliekų sutvarkymo. Į tai būtina rimčiau įsigilinti ir rasti sprendimą, kad padangų atliekų tvarkymas būtų skaidrus ir teisingas“,–  pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Karolina Baltmiškė
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama