NAUJIENOS
Burbiškio dvare karaliauja istorinė mada

Ką norime pasakyti ir ką pasakome...

Kategorija:

Miestas:
Šįryt akis užkliuvo straipsnio, kuriuo buvo dalijamasi Facebook-o paskyroje, pavadinimo „Alkoholis – ne išeitis spręsti problemas ir tai nėra geriausias būdas šventėms paminėti“. Prisipažinsiu, straipsnio taip ir neperskaičiau. Tad galbūt jame pateikta visai kitokia informacija nei skelbia pavadinimas. Tikiu, kad autoriaus sumanymas buvo paskatinti žmones ieškoti kitokių problemų sprendimo galimybių ir kitaip leisti laisvalaikį. Jūs klausiate, kodėl? Nuimkime žodelį „Ne“, ir dabar perskaitykime straipsnio pavadinimą. Jame ir pamatome tikrąją pavadinimo reikšmę. Taip taip, jame nurodoma vienintelė problemų sprendimo galimybė, kurią autorius tikriausiai norėjo parodyti kaip ne pačią geriausią.

Toks pavadinimas žmogui neša užkoduotą informaciją. Tikiu, kad autorius tai padarė nesąmoningai, pats vedamas suformuotų mąstymo modelių. Be abejo, tokie mąstymo modeliai kuriami ir sąmoningai, labai gerai žinant, kur nukreipiamas jiems pasiduodantis žmogus, kaip ir kodėl jis reaguos į vieną ar kitą frazę.

Vienas didžiausių žmogaus troškimų yra laisvė, deja, ji pradedama riboti ankstyvoje vaikystėje.  Ir laisvę ima riboti patys artimiausi žmonės, be abejo, patys jau būdami įkalinti mąstymo modeliuose. Pirmasis mamos ar tėčio pagrasinimas net labai švelniu „niu-niu-niu“ yra ir pirmasis žingsnis, ribojantis tos mažos esybės laisvę. O paskui?... Neik, nelįsk, nežaisk, nebėgiok, nešūkauk...Pasipila gausybė  tų mažyčių, vis labiau mūsų laisvę ribojančių žodelyčių „Ne“. Iš pradžių vaikas tokiam ribojimui bando priešintis.  Tėvų pasakymą „Netrankyk durų“, pasigirsta dar stipresnis trinktelėjimas. Į tildymą „Nešūkauk“, dar garsesnis vaiko balsas.  Į sudrausminimą „Neverkšlenk“, dar įkyresnis verkšlenimas. Ir taip be galo, kol galiausiai mūsų protas prisitaiko prie tų laisvę ribojančių mąstymo modelių ir juose užkoduotą informaciją

Tačiau mūsų širdis visada prisimena, kas yra laisvė ir kad mes būtume laisvi. Būtent todėl mūsų pasąmonė atmeta žodelytį „Ne“, paprasčiausiai jo negirdėdama ir lyg vaikystėje išgirdus įsakmų tėvų balsą „Nekapstyk smėlio“, mes su užsidegimu kapstomės smėlio dėžėje, net jei tas smėlis byra mums į akis.

Karolina Baltmiškė
Nuotr.pixabay.com

20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama