NAUJIENOS

Kontrolierė: švietimo sistema atima negalią turinčių vaikų teisę siekti norimo išsilavinimo

Kategorija:

Miestas:

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad dabartine švietimo sistema diskriminuojami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Moksleiviai, baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, netenka teisės įgyti norimą išsilavinimą.

Pagal esamus aprašus, reglamentuojančius moksleivių su sutrikusiu intelektu švietimą, asmuo, dėl savo negalios besimokantis pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, neįgyja pagrindinio išsilavinimo. Tai reškia, kad vėliau jis negali mokytis gimnazijoje, dalyje profesinio ugdymo programų, įstoti į universitetą ar kolegiją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, jog tokios sąlygos nepažeidžia mokinių teisės į išsilavinimą. Ministerija argumentuoja, kad „specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams suteikiama galimybė lavintis, mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją pagal turimus gebėjimus.“

 

 
Vienintelė galimybė tokiems moksleiviams toliau mokytis –   socialinių įgūdžių ugdymo programa ir / arba apribotas profesinio ugdymo pasirinkimas.
 Jos tikslas – pagal mokinių gebėjimus suteikti kalbinių, kultūrinių, socialinių, bendrųjų įgūdžių bei profesinės kompetencijos pagrindus. Pagal ją asmenys ugdomi specialiuose centruose, o įgytos žinios nėra tapačios nei pagrindiniam, nei viduriniam išsilavinimui.

Į lygių galimybių kontrolierę kreipėsi mama, kurios sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Pasak jos, vaikui paprastai reikia daugiau laiko skirtoms užduotims atlikti. Prieš jam pradedant mokytis pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mamos teigimu, niekas neinformavo, jog po to mokinys iš viso nebegalės dalyvauti bendrajame ugdyme.

Atlikusi tyrimą, A. Skardžiuvienė konstatavo, kad teisės aktai, pagal kuriuos organizuojamas proto negalią ir kitų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, pažeidžia Lygių galimybių įstatymą bei tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, numato šalies pareigą negalią turintiems asmenims užtikrinti galimybę gauti bendrąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą. Jie taip pat turi teisę gauti suaugusiųjų mokymą bei galimybę mokytis visą gyvenimą lygiai su kitais. Šis dokumentas draudžia neįgaliems vaikams nesudaryti galimybės įgyti nemokamą privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą. 

Švietimo įstatymas skelbia, jog didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai mokosi pagal jiems tinkamas sąlygas. „Tai reiškia, kad ugdymo procesas individualizuojamas, tačiau tokios aplinkybės negali užkirsti kelio toliau mokytis kartu su visais. Moksleiviai, baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, pavyzdžiui, galėtų laikyti baigiamuosius egzaminus. Taip būtų patikrinta, ar jie pajėgūs siekti vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Dabartinė tvarka juos tiesiog aklai išmeta iš sistemos užkirsdama kelią rinktis, ką daryti su savo gyvenimu“, – sako A. Skardžiuvienė.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siūlydama pakeisti asmenis su negalia diskriminuojančią tvarką.

Specialieji ugdymosi poreikiai yra pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.

Izabelė Švaraitė


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė








Reklama