NAUJIENOS

Lietuvoje gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė: kultūra yra išmokstamas, ne įgimtas dalykas

Kategorija:

Miestas:
„Iš prigimties visi žmonės esame vienodi. Skirtingas kultūras, kuriose gyvename, mes perimame iš aplinkos  “, – įsitikinusi prieš trylika metų su pabėgėlių programa iš Etiopijos į Lietuvą atvykusi ir čia šeimą sukūrusi Eskedar Maštaviečienė.
 
Oficialiai Eskedar Maštavičienė vis dar yra pabėgėlė, tačiau moteris tikisi, kad jau netrukus taps Lietuvos piliete. „Kai atvykau į Lietuvą žmonės man atrodė šalti, viskas svetima, bet per trylika metų būtent čia atradau savo nišą ir galimybę būti savimi. Dabar suprantu, kad kiekvienas iš savo kultūros galime atsinešti kažkokio gėrio, kuriuo nereikėtų bijoti pasidalinti su kitais, – įsitikinusi Eskedar, laisvai kalbanti lietuviškai. – Aš esu gyvas pavyzdys, kiek žmogus gali pasikeisti ir integruotis į kitą kultūrą. Esu kilusi iš ortodoksų šeimos, kurioje nėra valgoma kiauliena, o dabar gyvenu šalyje, kur kiauliena – neatsiejama kasdienio maisto dalis.“
 
Iš kavos gimtinės kilusi Eskedar prisimena, jog pirmą kartą Lietuvoje pavaišinta kava nesuprato, kokį gėrimą ragauja. „Etiopijoje mes tris kartus per dieną skrudiname pupeles, malame ir gaminame kavą namuose nuo nulio. Tai užtrunka daugiau nei valandą. Kai pamačiau, kad lietuviai užpila verdančiu vandeniu maltą kavą iš pakelio, iš pradžių nesupratau, kad čia kava, – juokėsi Eskedar, Vilniuje vedanti kavos virimo ceremonijas. – Etiopijoje gyvenimas lėtesnis nei Lietuvoje, tad kava nuo mažumės man asocijuojasi su šeima ir draugais. Jeigu esu viena, negeriu kavos, nes neturiu su kuo pasikalbėti. Etiopijoje žmonės geria kavą tuomet, kai bendrauja. Tai ritualas, kuomet visi susitinka pasidalinti savo problemomis ir džiaugsmais“, – gimtųjų namų tradicijomis dalijosi visuomenininkė, pripažinusi, jog tik atvykus ją nustebino lietuvių uždarumas.
 
„Bendravimo kultūra Lietuvoje ir Etiopijoje yra labai skirtinga. Lietuvoje žmonės vengia kalbėti apie savo bėdas. Šeimos nariai yra labai tolimi ir nepalaiko glaudaus ryšio. Mane nustebino ir laidotuvių kultūra – žmonės čia verkia tyliai arba visai neverkia, o juk neturėtų būti gėdinga parodyti savo jausmus atvirai, ypač kai labai sunku ir skaudu. Iš čia kyla „vyrai neverkia“ ir kiti stereotipai, kurie dar labiau uždaro mus viduje ir sukelia psichinių negalavimų. Sunkumas yra toks dalykas, kuris mažėja dalinantis, tad labai svarbu blogai pasijutus apie tai pasikalbėti su artimu žmogumi, – įsitikinusi E. Maštavičienė, pasaulio grožį įžvelgianti kiekvieno žmogaus skirtumuose. – Gyvenimas būtų labai nuobodus, jeigu visi būtume vienodi. Nebijokite būti savimi ir atsiskleisti kitiems. Juk būdami savimi, galėsite dalintis džiaugsmu ir su kaimynu.“

Živilė Karevaitė

21-a leciono (pamoka)

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama