NAUJIENOS

Marija Rekst: rajono ypatumas – daugiatautiškumas

Kategorija:

Miestas:
2020-ieji paskelbti šventojo Jono Pauliaus II metais, o gegužės 18 d. švęsime 100-ąsias jo gimimo metines. Siekiant ir toliau puoselėti mūsų protėvių tikėjimo tiesas, krikščioniškas vertybes ir Vilniaus krašto tradicijas, Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst iniciatyva įkurtas komitetas kviečia visus prisidėti prie 100-ųjų Karolio Woitylos gimimo metinių minėjimo ir dalyvauti akcijoje „Papuošk savo langą“. Apie Vilniaus rajono kultūros ypatumus, švietimą, vykdomus projektus, rūpesčius, kuriuos sukelia artėjantis naujas ES finansavimo periodas kalbamės su Vilniaus rajono mere Marija Rekst.
 
 Pastaruoju metu žadami nemenki pokyčiai regioninėje politikoje, kaip vertinate esamą padėtį ir kokių pokyčių laukiate?
 
Jau ne sykį minėjau, kad, mano nuomone, savivalda Lietuvoje neturi per daug galių. Situacija, su, pavyzdžiui, investuotojų pritraukimu būtų visiškai kitokia, jei savivaldos institucijos disponuotų žeme. Šiuo požiūriu nieko negalėjome spręsti patys, neturėjome laisvo pasirinkimo galimybės, sprendimai buvo primetami iš viršaus. Nors jau daugiau kaip du dešimtmečius esame ratifikavę Europos vietos savivaldos chartiją, savivaldybių plėtra Lietuvoje toli gražu nėra tobula. Turime per mažą renkamų visuotiniuose rinkimuose savivaldybių tarybos narių skaičių. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, vienas tarybos narys atstovauja net keliolikai tūkstančių gyventojų. Tai gerokai skiriasi nuo rodiklių ir standartų, nustatytų Vakarų šalyse.

Sveikintinas yra Ritos Tamašunienės vadovaujamos VRM pasiūlymas stiprinti regionuose veikiančias plėtros tarybas. Siūloma suteikti juridinio asmens statusą. Įgyvendinus reformą, regionai turėtų tapti labiau savarankiški nuo centrinės valdžios.

Kalbant apie transporto veiklą, neįmanoma neprisiminti mūsų didžiausio skausmo – savivaldybių kelių ir vietinių privažiavimų būklės. Todėl tiesiog yra privaloma nuo 20 proc. iki bent jau 30 proc. didinti bendrą sumą, skiriamą kelių finansavimui. Taipogi reikėtų iš dalies pakeisti pinigų skyrimo tam tikroms savivaldybėms kriterijus, papildant juos eismo intensyvumu. Tai svarbus kriterijus, kadangi yra pastebimi dideli eismo intensyvumo skirtumai tam tikrose vietovėse. Iki šiol į tai nebuvo atsižvelgiama.

Jei EK komisija patvirtins du Lietuvos regionus, kokie iššūkiai laukia Vilniaus rajono ir kokias galimybes matytumėte jiems spręsti?
 
Vilniaus regionas, kuris apima 8 savivaldybes, taip pat sostinę, pastaraisiais metais įgyvendino nemažai įvairiausių projektų, finansuojamų ES paramos lėšomis. Pagal statistinius rodiklius jis lenkia kitus regionus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžiausios investicijos eina į Vilniaus miesto savivaldybę, kitų savivaldybių rodikliai yra prastesni. Todėl manome, kad, siekiant ES paramos naujuoju finansavimo laikotarpiu, sostinė ir likusios Vilniaus regiono savivaldybės turėtų būti vertinamos atskirai, kas leistų kitoms regiono savivaldybėms pritraukti daugiau ES investicijų, siekiant nustatytų tikslų. ES finansinė parama turi reikšmingos įtakos Lietuvos regionų vystymuisi. Vertinant planuojamą ES investicijų projektų finansavimo normos mažėjimą nuo 85 iki 55 proc. ir atsižvelgiant į tai, kad yra griežtai ribojamos skolinimosi galimybės, savivaldybės savo lėšomis nesugebės užtikrinti projektų kofinansavimo. Jau dabar turėtų būti peržiūrėti teisės aktai ir savivaldybių teritorijų, kurios pateks į regioną kartu su Vilniumi, valstybės investicijų projektai turėtų būti finansuojami prioritetine tvarka.
 
Šiuo finansavimo laikotarpiu regionai neturėjo daug galimybių skirstyti paramą pagal poreikį, t.y. buvo „iš viršaus“ nustatyta, pagal kokias priemones savivaldybės turėtų vykdyti projektus, nors kartais tokių poreikių net nebuvo. Tikiuosi, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu regiono plėtros tarybos šiuo klausimu turės daugiau galių.
 
 
Kaip apibūdintumėte Vilniaus rajoną ir jo indėlį į Lietuvos kultūrą.
 
Vilniaus rajone taikiai sugyvena įvairių tautybių žmonės. Čia persipina įvairių tautų kultūra, kuri yra perduodama iš kartos į kartą. Būtent tai yra mūsų išskirtinis bruožas. Savivaldybei svarbu palaikyti tautos kultūrinį identitetą – savo šaknų suvokimą, tradicijų žinojimą. „Liaudies kultūra – tai didžiulis lobis, kurio negalima užkasti, o reikia iš jo nuolat semtis“, – sakė šv. Jonas Paulius.
2019 metai džiugino pripažinimu už veiklą kultūros srityje. Vilniaus rajone esantis Nemėžis nominuotas „Lietuvos mažąja kultūros sostine 2019“. Penkmečio mažųjų kultūros sostinių patirtis liudija, šio vardo suteikimas skatina Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, stiprina partnerystę bendruomenėje.

Vilniaus rajone rišamos verbos – tai vertingas kultūros paveldas. 2019 metais Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Nuo šiol Vilniaus rajone rišamos verbos puikuojasi tarp kitų 22 Lietuvos kultūros vertybių. Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija įgavo nacionalinį statusą, jos veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą.
Vilniaus rajone netrūksta įdomių renginių, susitikimų, konkursų, parodų. Čia tradicijos yra gerbiamos ir išlaikomos. Protėvių paveldas yra vertas išsaugojimo.

Daugiasluoksnę, labai įvairią ir itin turtingą Vilniaus krašto kultūros esmę puikiai atspindi tradicinės Vilniaus rajono derliaus šventės, kurios, beje, šiemet vyks jau 25 kartą, šūkis: „Dalytis duona, kultūra ir tradicijomis“. Tai ne tik mūsų Pikeliškėse kasmet vykstančios garsios Vilniaus rajono Derliaus šventės šūkis, bet ir mūsų kasdienio darbo rajono žmonių labui leitmotyvas.
 
Vienas Vilniaus rajono ypatumas – daugiatautiškumas. Kokią įtaką tai turi rajono plėtrai?
 
Vilniaus rajonas yra daugiatautis. Statistikos departamento duomenimis, didesnę (52,1 proc.) jo gyventojų dalį sudaro lenkų tautybės gyventojai, lietuvių čia gyvena 32,5 proc., rusų – 8 proc., baltarusių – 4,2 proc., ukrainiečių – 0,65 proc., totorių – 0,4 proc., kitų tautybių atstovai sudaro 2,2 proc. mūsų rajono gyventojų. Vilniaus rajono daugiatautiškumas yra mūsų turtas, mūsų pasididžiavimas, labai gerbiame ir vertiname kiekvienos mūsų rajone gyvenančios tautybės atstovus. Džiaugiamės, kad mūsų Vilniaus rajonas išsiskiria savo daugiakultūriškumu ir daugiatautiškumu. Mes visi puikiai sugyvename po vienu stogu: lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai, totoriai ir kitų tautybių gyventojai. Visų čia gyvenančių tautų kultūros bei puoselėjamos tradicijos labai praturtina mūsų Vilniaus rajoną. Kadangi Vilniaus rajonas yra daugiatautis Lietuvos rajonas, jo švietimo įstaigų tinklą sudaro optimalus švietimo įstaigų skaičius įvairiomis ugdomosiomis kalbomis, kuris užtikrina galimybę.
visiems rajono mokiniams ugdytis gimtąja kalba. 2019–2020 m. m. savivaldybės švietimo įstaigose ugdoma lietuvių ugdomąja kalba 43,57 proc., lenkų – 51,72 proc. ir rusų – 4,71 proc. mokinių.

Dėl išskirtinumo Vilniaus rajoną pamėgo turistai. Vilniaus rajonas tampa vis populiaresnis turistų traukos centras. Jį pamėgo tiek Lietuvos gyventojai, tiek užsieniečiai. Turistų – tiek vietos, tiek iš užsienio - skaičius Vilniaus rajone daugėja kiekvienais metais. 2019 m. rajoną aplankė 36 113 turistų, iš jų 15 228 – tai Lietuvos gyventojai, 20 885 – užsieniečiai. 2019 m. turistų srautą lyginant su 2016 m., jis išaugo net 52 proc. (vietos gyventojų atvyko net 40 proc. daugiau, užsienio – 60 proc.). 

Vilniaus rajono vykdomi ar jau įgyvendinti projektai ir kuo jie svarbūs?
 
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti  apie 50 projektų už beveik 50 mln. EUR. 2019 metais 10 projektų buvo baigta įgyvendinti, 33 projektai iki šiol vykdomi, vyksta 3 projektų paraiškų vertinimas, 2 projektai, kurių paraiškas planuojama pateikti 2020 m. I ketvirtį, buvo inicijuoti. Bendras investicijų dydis 2019 metais viršijo 20 mln. EUR:
 
Visus pradėtus projektus planuojama įgyvendinti iki 2023 m.
Siekdami sukurti patogią ir naudingą infrastruktūrą, patrauklią aplinką gyventojams, turizmui, rekreacijai ir verslo plėtrai bei kelti kaimo vietovių gyvenimo lygį, pritraukiame investicijas ir sėkmingai įgyvendiname projektus.
 
Investiciniai projektai bendruomenėms, sportui, sveikatai
 
Savivaldybė didelį dėmesį skiria sporto infrastruktūros vystymui ir tobulinimui bei aktyvios gyvensenos skatinimui.
2019 m. prie Savivaldybės gimnazijų buvo įrengti 4 nauji sporto aikštynai, pritaikant juos bendruomenės poreikiams:
Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos; Lavoriškių Stepono Batoro; Marijampolio Meilės Lukšienės Paberžės šv. Stanislavo Kostkos ir „Verdenės“.
Tam skirta 1 675 000 EUR.
Pradėti įrengti sporto aikštynai prie Medininkų šv. Kazimiero ir Mickūnų gimnazijų.
Šiuo metu yra įrenginėjami sporto aikštynai Glitiškių k., Medininkų k., Mickūnų mstl., Maišiagalos mstl. Tikėtina, kad 2020 m. šie sporto aikštynai bus baigti ir bendruomenės galės naudotis sportuodamos ir smagiai leisdamos laisvalaikį.
 

Vilniaus rajone yra net 34 sporto aikštynai. 2019 m. prie Savivaldybės gimnazijų buvo įrengti 4 nauji sporto aikštynai, pritaikant juos bendruomenės poreikiams:

1. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos;

2. Lavoriškių Stepono Batoro;

3. Marijampolio Meilės Lukšienės;

4. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos ir „Verdenės“. Tam skirta 1 675 000 eurų. Pradėti įrengti sporto aikštynai prie Medininkų šv. Kazimiero ir Mickūnų gimnazijų.

Kultūros objektai
 
Renovuojamame Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Savičiūnų skyriaus pastate įrengiama daugiafunkcė salė, kurioje bus galima vykdyti įvairias veiklas, šventes, šokių pamokas jaunimui, šokių vakarus senyvo amžiaus žmonėms ir kt., modernizuojamos bibliotekos ir kitos įvairiems užsiėmimams skirtos patalpos. Projektą planuojama baigti 2020 metų I pusėje. Projekto vertė - apie 412 000 EUR.
Marijampolio k. buvo vykdomi universalaus daugiafunkcio centro įrengimo darbai. Pastate numatoma daugiafunkcinė salė, laisvalaikio – vaikų - bibliotekos patalpa, treniruoklių patalpa su persirengimo patalpomis ir dušais, administracijos patalpa. Planuojama įsigyti baldus ir sporto įrangą. Darbai pradėti 2018 m., rangos darbai eina į pabaigą, projektą planuojama baigti 2020 m. Projekto vertė - 360 000 EUR.
Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti projektą „Glitiškių dvaro atnaujinimas pritaikant kultūros paslaugų teikimui ir kitoms bendruomenės reikmėms“. Bendra projekto vertė siekia 2,5 mln. EUR. 2019 metais prasidėjo rangos darbai, kuriuos planuojama tęsti iki 2021 metų. Tikimasi, kad sutvarkytas Glitiškių dvaras taps Lietuvos ir užsienio turistų traukos objektu, vietos bendruomenės galės čia tenkinti savo kultūrinius poreikius.
2019 m. baigtas didelės apimties Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro remonto I etapas. 2019 m. įvykdyta darbų už 920 000 eurų. Bendra projekto vertė – 2 300 000 eurų.
 
Kelių ir apšvietimo infrastruktūra
 
2019 m. Vilniaus rajono savivaldybė baigė įgyvendinti projektą „Vietinės reikšmės gatvių transporto infrastruktūros vystymas Skaidiškių k., Nemėžio sen., kurio vertė - 1,4 mln. EUR.  Skaidiškių kaimo vietinės reikšmės keliuose buvo įdiegtos eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonės (Kaštonų, Akacijų, Beržų g.) bei vystoma kaimo vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūra. Bendras kelio, kuriame buvo vykdomos projekto veiklos, ilgis - apie 2,4 km.
Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonės taip pat diegiamos vietinės reikšmės gatvėse Rudaminos k., Rudaminos sen., Pagirių k., Pagirių sen., bei Baltosios Vokės ir Vaidotų gyvenvietėse, Pagirių sen. Bendra projektų vertė – daugiau kaip 1 mln. eurų. Projektus planuojama baigti 2020 metais.
ES paramos ir Savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyta kelių infrastruktūra Čekoniškių k., Zujūnų sen. (projekto vertė – beveik 180 000 eurų), Didžiųjų Kabiškių k., Nemenčinės sen. (projekto vertė – daugiau kaip 360 000 eurų).
Vilniaus rajono kelių infrastruktūros plėtrai 2019 metais skirta per 11 300 000 eurų  2019 m. užasfaltuota arba atnaujinta beveik 33 km kelių.
 
 
Socialinė sfera
 
Savivaldybė, siekdama užtikrinti senyvo amžiaus žmonių orias gyvenimo sąlygas ir plėsdama socialinių paslaugų infrastruktūrą senyvo amžiaus asmenims, įkūrė Socialinės globos namus senyvo amžiaus žmonėms Didžiosios Kuosinės kaime, Kalvelių sen. Projekto įgyvendinimo metu įrenginėjami ilgalaikės socialinės globos namai buvusios mokyklos pastate. Didesnė dalis rangos darbų atlikta 2019 metais, juos planuojama baigti 2020 m. 1 pusmetį. Baldai ir įranga jau yra įsigyti, bus sutvarkyta aplinka. Įstaigoje bus įkurtos naujos 26 vietos socialinių paslaugų gavėjams. Projekto vertė - 1,2 mln. EUR.
 
Kiti projektai
 
Savivaldybė įrengė vietos kapines Totoriškių kaime, Rudaminos sen. Projekto metu apie 2,35 ha žemės sklype yra įrengtos naujos kapinės (317 šeimos kapaviečių). Projekto vertė - per 225 000 EUR.
2019 m. įrengta poilsio zona Mažųjų ir Didžiųjų Lygainių kaimuose, Pagirių sen. Buvo pagerinta bendruomeninė infrastruktūra, sudarytos sąlygos vaikų (vaikų žaidimo aikštelė) ir jaunimo (sporto aikštelės – paplūdimio tinklinio aikštelė) socialinės įtraukties skatinimui. Taip pat sutvarkyti želdiniai, sumontuoti mažos architektūros elementai, pavėsinė, įrengti takai. Projekto vertė – beveik 150 000 EUR. 

Įgyvendinant kompleksišką Maišiagalos miestelio viešųjų erdvių sutvarkymo projektą, pradėti Maišiagalos turgavietės rekonstrukcijos bei skvero sutvarkymo darbai. Šio projekto metu įrenginėjami pėsčiųjų takai. Maišiagalos miestelyje taip pat bus įrengtas sporto aikštynas, kuriuo galės naudotis abiejų mokyklų mokiniai ir visa bendruomenė.

Taip pat Maišiagaloje 2019 metais buvo tvarkoma viešoji erdvė, esanti šalia Tradicinių amatų centro Houvalto dvare (projekto vertė – per  360 000 EUR). Ši teritorija yra tvarkoma siekiant kompleksiškai atnaujinti Houvalto dvaro infrastruktūrą. Įgyvendinus projektą, bus sutvarkytas parko reljefas, priėjimai prie dvaro pastato, atlikti apželdinimo darbai, įrengti suoliukai ir t.t. Sutvarkius dvaro teritoriją, čia planuojama rengti tradicinių amatų muges bei pristatymus, kultūrinius renginius.
 
Geresnis klientų aptarnavimas
 
Vienas pagrindinių Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tikslų – užtikrinti kokybišką ir efektyvią komunikaciją bei optimizuoti aptarnavimo procesus, taip didinant besikreipiančių asmenų pasitenkinimą teikiamų paslaugų kokybe, todėl buvo nuspręsta įgyvendinti projektą „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Vilniaus r. sav.“, kurio metu įrengti 2 dideli ekranai, kuriuose nuolat rodoma pagrindinė informacija lankytojams apie savivaldybės teikiamas paslaugas, įrengta IP telefonija.
Taip pat bus siekiama sutrumpinti savivaldybėje teikiamų paslaugų gyventojams trukmę ir pagerinti aptarnavimo kokybę, atliekant teikiamų administracinių paslaugų, su teritorijų planavimu ir statybomis susijusių paslaugų, Psichologinės pedagoginės tarnybos klientų organizavimo ir aptarnavimo procesą, kitų klientų aptarnavimo proceso („vieno langelio“ principu) tobulinimą ir optimizavimą. Taip pat bus parengtas paslaugų kokybės standartas ir piliečių chartija. Projekto trukmė - 2018-2020 m., vertė – daugiau kaip 520 000 EUR.
 
O kokie 2020 metų darbai ir rūpesčiai?
 
Ne tik tikiuosi, bet ir giliai tikiu, kad visi drauge įveiksime staiga mums dėl koronaviruso plitimo iškilusius iššūkius. Geriausia, ką šiuo metu galime padaryti – tai likti namuose. Tai šiuo metu veiksmingiausias būdas apsaugoti save, savo artimuosius, kaimynus, bendradarbius.
Dar visai neseniai visas pasaulis gyveno beprotišku ritmu. Skubėjo, lėkė, skriejo dideliu greičiu. Vienu momentu visi sustojome. 

Tikiu, kad šiuo izoliacijos laikotarpiu, kai turime daugiau galimybių sustoti ir viską apmąstyti, tapsime geresni. Įveiksime mus užklupusias negandas ir į įprastą gyvenimo ritmą grįšime jau pasikeitę. Pasikeisime mes, pasikeis ir pasaulis, juk mes ir esame pasaulis. Iš izoliacijos žmonės grįš tapę geresniais. Tikiuosi, kad jau greitai grįšime prie savo įprastų darbų ir pareigų. Grįšime kitokie: labiau mylėdami ir gerbdami kitą žmogų ir dar labiau atsidavę savo gyventojams, kibsime į darbus, taip reikalingus mūsų Vilniaus rajonui.
Būtent to linkiu sau ir kitiems.

 
Karolina Baltmiškė
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama