NAUJIENOS

Marijus Banaitis: estas mi esperantisto


Miestas:
„Esu kilęs iš esperantininkų šeimos, – prisistato Marijus Banaitis. – Ir mano šeimoje yra mokančių esperanto. Žmona Vitalija per vaiko auginimo atostogas lankė kalbos kursą, kurį vedė esperantininkas iš Australijos Trevor Steel, esame kartu dalyvavę Pasauliniame kongrese Japonijoj, BET Latvijoje ir Boatado Aukštaitijos ežerais. Dukra Severija prieš porą metų irgi, matyt, iš mūsų pavyzdžio susidomėjo ir gana nesunkiai pramoko šios kalbos. Jau spėjo sudalyvauti renginiuose ir Lietuvoje, ir užsienyje, ir yra nemenka entuziastė. Šiemet įstojo studijuoti filologiją Universitete.“ 
Marijus Banaitis yra baigęs Vilniaus  universiteto matematikos fakultetą. Jo profesija – informatikas, dirba ministerijoje. Kaip pats sako, jam patinka mokytis kalbų. „Esu mokęsis ir galėčiau susikalbėti keliomis Europos kalbomis, priklausančiomis  slavų (rusų, lenkų, ukrainiečių), romanų (prancūzų)  ir germanų (anglų, vokiečių, norvegų) kalbų šeimoms, – pasakoja Marius. – Nuo mažens natūraliai augau daugiakalbėje  aplinkoje, todėl, manau, lengviau sekėsi vėliau pramokti dar kitų, giminingų jau mokamoms kalbų, tačiau tą mokymąsi, manau, dar labai palengvina tai, kad viena pirmųjų sąmoningai pasirinktų mokytis kalbų buvo pažintis su esperanto. Tai buvo savotiška nauja lingvistinė patirtis ir paskata toliau bandyti mokytis naujų kalbų, kurių pramokimas savo ruožtu labai palengvindavo ir praturtina bendravimą profesinėje darbinėje aplinkoje, kur tekdavo dirbti įvairiose daugiakalbėse bendrijose.“
Su Mariumi Banaičiu kalbamės apie esperanto kalbą ir jos panaudojimą.
 
 Gerbiamas Marijau, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?
 
Esperanto kalba buvo girdima nuo seno šeimoje iš tėvų, o vėliau – iš jauniausiojo brolio, tačiau asmeniškai šia kalba pats ilgą laiką nesidomėjau. Susidomėjimas atėjo vėliau, kai namuose apsilankė keliaujantis esperantininkas iš Vokietijos. Po kurio laiko pats turėjau vykti į Prancūziją ir sumaniau tokiu panašiu būdu, kaip mūsų svečias, sukontaktuoti su prancūzais esperantininkais. Tai buvo 1993 metų ruduo. Kalbos tuo metu dar nemokėjau, bet kažkiek girdėdavau namuose kalbant esperantiškai – dažniausiai tėvą su jauniausiu broliu, kuri esperanto kalba tėvas šnekino nuo gimimo. Akstinas pabandyti buvo noras artimiau susipažinti su tos šalies žmonėmis ir gyvenimu, kuris tuo laiku buvo dar menkiau įsivaizduojamas. Praktiškai tada esperantiškai nemokėjau sakinio suregzti. Paprašiau tėvo, kad surašytų man ant lapo prisistatymo keletą frazių ir prašymą, gal kas sutiktų priimti pernakvoti. Prieš vykdamas paskambinau telefonu į Esperanto klubą Paryžiuje ir atsiliepusiai poniai garsiai perskaičiau, kas parašyta, nedaug suprasdamas – kaip papūga. Ponia kitame telefoninio ryšio gale kažką man atsakė, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo klubo tuometinė pirmininkė, jos vardo, deja, nepamenu, aš kažką neaiškaus numykiau, tada pašnekovė supratusi, kad nekalbu esperantiškai pasakė dar porą žodžių, iš kurių supratau „progresu ĝis vendredo“ – t.y. pasitobulink dar iki penktadienio. Tas suvoktas atsakymas mane labai nudžiugino ir po kelių dienų jau buvau maloniai sutiktas Esperanto klube Paryžiuje. Mane savaitgaliui sutiko priimti paryžietis esperantininkas Marc Bavant, kuris buvo panašaus amžiau ir kaip ir aš buvo kompiuterių srities, kaip tuo metu buvo vadinama, specialistas. Porą dienų gyvendamas pas Marc, stengiausi nenaudoti nei anglų, nei rusų kalbos, o verstis su esperanto žodynu , žodis po žodžio „per jėgą“ dėliodamas trumpus sakinukus. Po savaitės teko grįžti pas Marc dar porai dienų, kitam savaitgaliui, kada Marc jau nebegalėjo su manimi ilgiau bendrauti, nes turėjo išvykti, bet dar pusantros dienas pabendravome. Tokia ir buvo labai „stati“ pradžia , trys –keturios dienos praktiškai bandant bendrauti su žodynu rankose, sunkiai ir lėtai. Gerai, kad ir Marc turėjo kantrybės tokiam „žaidimui“. Po grįžimo iš tos komandiruotės pasinėriau į prancūzų kalbos studijavimą, intensyviai mokiausi kelerius metus, ir per porą metų kažkiek pavyko pramokti prancūzai. Tuo tarpu esperantiškai nelabai ir rasdavau progų kalbėti, ar bendrauti, tačiau kartais pavartydavau kokių pasitaikančių namuose tėvo prenumeruojamų periodinių leidinukų. Po kurio laiko pastebėjau, kad esperantiškai suprantu neprasčiau nei prancūziškai – suprantama, labiausiai dėl šių kalbų bendro, giminingo žodyno. Toks įspūdis, kad mokantis prancūzų kalbos Esperanto suvokimas atėjo kaip „bonusas“ – priedas praktiškai be didelių dedikuotų pastangų ir be konkretaus mokytojo. Vėlesniais metais pavyko sudalyvauti keliuose esperantiškuose renginiuose su kelione į užsienį, kas labai padėjo nepamiršti to, ką buvau pramokęs. Stengdavausi kažką esperantiškai susirasti paskaityti, nors reguliaraus bendravimo su lietuvių ar užsienio esperantininkais ilgai nebuvo. Labiau epizodiškai. Tačiau kiekvienas pabendravimo epizodas tapdavo stimulu toliau domėtis – ar pati kalba, ar tiesiog ta kalba kalbantys žmonės kūrė įdomumo įspūdį ir norą dar ir dar kartą ieškoti naujų pažinčių , palaikyti esamas, dalyvauti renginiuose ir esperantininkų veikloje. Aišku, labai gelbėjo ir vyresni mūsų esperantininkai, kurie su mano tėvais jau daug anksčiau bendraudavo – tiesiog jaučiau jų žmogišką palaikymą ir skatinimą labiau įsitraukti į veiklą. Taip laikui bėgant plėtėsi suvokimas apie esperanto ir stiprėjo įsitikinimas šitos kalbos potencialu ir vertingumu, kartu augant įdomių pažinčių ratui, kaupiantis kelionių įspūdžiams ir tobulėjant kalbos įgūdžiams. Ėmiau vis aiškiau suvokti, kokias įdomias galimybes atveria esperanto kalba ir netgi, manau, kad ši kalba yra vienas didžiausių mano atradimų.
 
Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?
 
Tai ką papasakojau apie savo susidomėjimo istoriją yra tik nedidelė glausta santrumpa. Iš tikrųjų esperanto man yra įdomi dėl savo unikalios kultūros. Tai yra kultūra ne šiaip tiesiog iš „kultivuojamos natūros“ , o tiesiog kylanti pati iš naujos lingvistinės kultūros reiškinio . Gal toks paaiškinimas mėgėjiškas, skamba labiau kaip žodžių žaismas, bet kitaip negalėčiau paaiškinti kodėl esperantininkų rate sutinku tiek daug įdomių asmenų, su kuriais bendraudamas gaunu daug naujų įspūdžių ir pozityvaus požiūrio. Kitaip apibūdinčiau, kad esperantininkai – tai tokie žmonės, kurie turi įgimto smalsumo ir atvirą požiūrį į supantį pasaulį.

Suprantu, kad dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.
 
Jei konkrečiai, stengiuosi dalyvauti sąjungos renginiuose, kaip kartu su kaimyninėmis Baltijos regiono šalimis organizuojamuose BET, ar Zamenhofo dienose. Tiesa, pavyksta ne kiekvienais metais. Interneto „išplitimo aušroje“,apie 1995 metus buvau parengęs pirmąjį internetinį lietuvišką resursą – Lietuvos Esperanto Klubų ir individualių esperantininkų aktyvistų kontaktų sąrašą, kuris populiarėjant interneto naudojimui, kurį laiką galėjo būti prieinamas interneto naudotojams visame pasaulyje.
 
Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?
 
Gražiausios tokios frazės nežinau, tas labai priklausytų nuo konteksto ir nuo konkretaus žmogaus, kuriam norėčiau ją skirti. Labiausiai šiuo metu turbūt patiktų perrašyti Julio Baghy ironišką eilėraštį „Estas mi esperantisto“ (Esu aš esperantininkas) , pakeičiant originalias eilutes savaip „Verda stelo sur la brusto forte flavas pro la uzo“ ... T.y. žalia žvaigzdutė ant krūtinės (Esperanto kalbos simbolis) net nusitrynė iki žalvario nuo naudojimo... ir taip toliau – kad būtų viskas priešingai, nei švelniai ironizavo Poetas.
O gražiausias žodis, turbūt – Espero.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Balmiškė

Panašūs straipsniai"
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė







Reklama