NAUJIENOS

Ministras V.P. Andriukaitis: rodikliai sveikatos srityje yra dramatiški - reikia pertvarkyti Nacionalinę sveikatos tarybą

Kategorija:

Jau greitai sukaks metai, kai darbą pradėjo naujoji LR Vyriausybė. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio darbo pradžia sutapo su NVO inicijuotais ir Seimo paskelbtais Sveikatingumo metais. Šia proga ir pakalbinome sveikatos apsaugos ministrą V. P. Andriukaitį, kuris dar nebūdamas ministru kaip individualus asmuo pasirašė NVO parengtą „Memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, kuriame tarpe kitų reikalavimų buvo prašymas valdžios institucijas sveikatos politiką keisti iš esmės ir 2013-uosius skelbti Sveikatingumo metais.

Kas buvo pasiekta, o kas tiesiog formaliai atlikinėta prikabinus Sveikatingumo metų vėliavą seniems renginiams? O kas bus toliau? Ar su Sveikatingumo metais jau prasidėjo tikros permainos?

Išgirdus klausime, kad daugiau nei dešimtmetį besitęsusi Lietuvos sveikatos programa patyrė fiasko, ministras ėmė tarsi ginti, kad programa neva nepatyrusi fiasko, yra ir gerų pasiekimų, bet pokalbio pabaigoje akivaizdžiai pripažino, kad tikrai yra prasta sveikatos politikos situacija, fiasko, lyginant statistiką su kitų šalių: „Mūsų padėtis sveikatos rodiklių prasme yra skandalinga. Man yra baisi gėda dėl tokios situacijos, kai atstovauju Lietuvą pasaulinėse konferencijose ir susitikimuose ir mes lentelėse bei grafikuose Europos Sąjungos šalių ar net pasaulio kontekste esame gale. Taip tęstis tiesiog nebegali!” – teigia sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.

 

Jau greitai bus metai, kai tapote ministru. Gal trumpai galėtumėte pasakyti, ką šioje srityje radote ir gal kai ką jau pasisekė pakeisti?

–Labai džiaugiuosi, kad mums pasisekė padaryti sveikatos sistemos padėties analizę, kuri pateikta leidinyje „Sveikatos sistemos apžvalga“. Ir mes ją padarėme be jokių samdomų konsultacinių firmų. Šia apžvalga remiantis galime planuoti visą strategiją, kas turėtų būti padaryta artimesnėje ir tolimesnėje perspektyvoje. Šiandien galima sakyti, kad dalis darbų jau yra padaryta per ministro įsakymus ir Vyriausybės nutarimus, kitiems darbams reikia įstatymų pakeitimų, kurie turi būti skubūs ir eis kartu su biudžeto svarstymu.

Suformavome kolegijas, Pacientų forumą, Trišalę tarybą. Nuo lapkričio mėnesio startuoja onkologijos klasteris Kauno regione, nuo sausio mėnesio dar keli klasteriai – insulto, infarkto, neonatologijos.

–Bet mes vėl kalbame apie sveikatos sistemą kaip apie gydymą, bet juk žinome, kad pagal Pasaulio sveikatos organizaciją priemonės, kurias čia išvardijote telemia tik 10 proc. visos sveikatos. Šie metai Seimo paskelbti Sveikatingumo metais, tapęs ministru kaip ir buvote įsodintas į tą traukinį. Kas per juos buvo padaryta, dar numatoma per likusius mėnesius ir kokie darbai bus tęsiami jiems pasibaigus?

–Tai labai svarbus klausimas. Mums reikia sutarti, kad sveikatingumo priemonės būtų taip sutvarkytos, kad jų apimtys tęstųsi 10 – 15 metų. Per tokį laikotarpį galima matyti jau akivaizdesnius rezultatus. Tai reikia daryti nuo vaiko gimimo iki pat mirties – įdiegti sveiko gyvenimo pagrindus, kurie apima mitybą, fizinį aktyvumą, dvasinę laikyseną, priklausomybių atsisakymą. Reikia sukurti programą apimančia šeimą, darželį, mokyklą,  universitetus ir panašiai. Taigi turime sutarti, kad itin svarbu valdyti sveikų žmonių rizikos veiksnius, o jų yra per 40 – pradedant žalingais įpročiais ir baigiant genetiniais dalykais. Tie rizikos veiksniai veikia ir išeikvoja Dievo ar gamtos duotus mūsų sveikatos išteklius. Todėl mes laikėmės ir laikomės pozicijos, kad mums reikia pertvarkyti visą sveikatos sektorių. Pirmas žingsnis būtų atstatyti Nacionalinės sveikatos tarybos atsakingumo ir sveikatos programų įgyvendinimo funkciją. Nacionalinė sveikatos taryba turi tapti koordinuojanti įgyvendinant ir nukreipiant visuomenę sveikatingumo veiklų kryptimis. Jei domėjotės NST veikla Helsinkyje, Stokholme, Kopenhagoje, o taip pat Norvegijoje bei Islandijoje, tai žinote, kad šiose šalyse yra įteisintos tokios tarybos kaip funkcionuojančios su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi, turi mokslininkų sektorių, kurie analizuoja statistiką ir siūlo sprendimus, turi viešojo administravimo sektorių, kuris įgyvendina veiklas. Šiandien NST funkcijos yra tik patariamojo pobūdžio. Ji tik konstatuoja, pataria, bet pati nevykdo užduočių. Aš keliu klausimą ir siekiu, kad reikia pertvarkyti Nacionalinę sveikatos tarybą skandinavų šalių pavyzdžiu.

Taip pat mes pradėjome perorganizuoti  SAM struktūrą, kad atsirastų platesnis visuomenės sveikatos sektorius ne tik su visuomenės sveikatos centrais bei savivaldybių sveikatos biurais, bet ir su sveiko gyvenimo diegimu, natūralios medicinos plėtra, natūralių gydymo būdų skatinimu. Sudarėme grupę, susitikome su Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentu prof. Algimantu Kirkučiu, numatomi įstatymų pakeitimai šioje srityje. Kurortų valdymo sistema taip pat galėtų priartėti prie Rūmų koncepcijos. Būtų gerai, kad tie Rūmai būtų šalia Nacionalinės sveikatos tarybos, taip galėtume formuoti nacionalinį sveikatos institutą skandinavų šalių pavyzdžiu.

Pertvarkant NST esame numatę didžiulius finansinius instrumentus keliųmetų perspektyvai iš struktūrinių fondų. Per keturis metus numatome iki 3 milijardų litų. Tai ne biudžeto pinigai. Aš labai aiškiai pasisakau, kad pinigai iš struktūrinių fondų būtų nukreipti į sveikatingumo veiklas, kurios turi ilgalaikį efektą. Tai fizinio aktyvumo veiklos, sveikos mitybos švietimo, įvairios antialkoholinės ir prieš rūkymą kampanijos, psichinės, dvasinės sveikatos ugdymas ir panašiai. Turime turėti sektorių, kuriame visos šios veiklos susijungtų į harmoningą darinį ir gautų atitinkamą finansavimą.

-Manyčiau projektas tikrai puikus, logiškai mąstant, visi turėtų jį palaikyti. Bet ar nebus kaip su Lietuvos sveikatos programa, kuri pasibaigė 2010 metais ir besitęsusi daugiau nei dešimtmetį patyrė baisų fiasko?

-Na, nevisai. Gerbiu tavo kompetenciją, tavo radikalumą, bet yra ir gerų poslinkių. Nereikia tų maksimalistinių vertinimų.

-Čia joks radikalizmas, kai remiamasi tiesiog Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro oficialia statistika, pateiktais duomenimis, kuriuos ne mes niūriai prisipiešiame, bet pateikia SAM institucijos. Statistinių duomenų šviesoje Lietuvos sveikatos programos fiasko yra akivaizdus faktas. Suprantama, galima iš buvusių užsibrėžtų kelių dešimčių rodiklių paimti tik kelis ir sakyti, kad štai, žiūrėkite, visai pasiekta, bet tos ligos, kurios yra vyraujančios, suėdančios didžiausią dalį lėšų – tai kraujagyslių ligos, onkologinės, diabetas – priklausančios didžiąja dalimi nuo žmogaus gyvenimo būdo, ne kad sumažėjo, bet jos ženkliai augo! Tai kur čia tas radikalizmas ir maksimalizmas?

-Turime matyti, kad kardiovaskulinių susirgimų skaičius auga visame pasaulyje, net Suomijoje, kuri tikrai šioje srityje turi labai geras programas, jos truputi auga.Šiame kontekste galime pasakyti, kur Lietuvoje yra nepadarytų darbų. Imkime paprastą statistiką: nuo 1996 m. licencijų išdavimas alkoholio ir tabako prekybai  pastoviai augo. Šiandien turime 19 tūkst. licencijų prekiauti alkoholiu, panaši situacija ir su tabako prekybos licencijomis. Licencijų išdavimą reguliuoja Ūkio ministerija. Problema, kodėl nebuvo įgyvendinta buvusi Lietuvos sveikatos programa, nes ji neturėjo tarpinstitucinio valdymo ir bendradarbiavimo  kiekvienoje ministerijoje ją įgyvendinant. Kai atėjau į šį postą atgaivinau Valstybinę sveikatos reikalų komisiją. Ne tik atgaivinau, bet ir stebime, kad nepakankamas jos darbas: tai viceministrai neateina, tai dar neatsakingai žiūrima. Kita vertus, koks tos komisijos, kuri koordinuoja visas ministerijas, sprendimų priėmimo svoris. Kol kas galiu pasakyti: jokio.

Taigi manau, kad už naujosios Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą turi būti atsakinga perorganizuota, su pakeistu statusu Nacionalinė sveikatos taryba. O kad nebuvo įgyvendinta ana programa – tai todėl, kad nebuvo „sveikatos visose politikose“ koordinavimo ir prioritetų – per visas ministerijas, savivaldybes ir seniūnijas. Ir jei sakote, kad tai fiasko Sveikatos apsaugos ministerijos ar tos sveikatos programos – tai tiesa. Bet tai yra ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos fiasko, tai visos visuomenės, valstybės fiasko.

-Apie tai aš ir kalbu, kad valdžios institucijos nebebūtų valdomos tam tikrų siaurų verslo grupių: kai kurios ministerijos - tabako, alkoholio, kitos - farmacijos ir gydymo verslo. Privalo vyrauti viešasis interesas priimant sprendimus!

-Dabartinė sistema nepritaikyta įgyvendinti naujos sveikatos programos. Ką daryti? O ar daug turiu sąjungininkų pertvarkant Nacionalinę sveikatos tarybą? Ateina žinios iš Seimo, kad gal nereikia, pati NST pertvarkos nenori. Bet reikia! Tai bendrom jėgom keiskime. Kartu nevyriausybinės organizacijos ir valstybinės institucijos. Reikia  sveikatos politiką matyti kaip visumą. Yra paruošti įstatymo projektai, kurie numato sveikatinimo funkcijas kiekvienai ministerijai. Reikia pataisyti tuos Sveikatos sistemos įstatymo straipsnius, kurie buvo išimti, tiksliau, juos reikia sugrąžinti, kurie buvo išbraukti. Taip pat būtina pakeisti Valstybinėssveikatos reikalų komisijos svorį. Be įstatymų priėmimo nieko nebus. Tad viliamės, kad sulauksime geranoriškumo bei atsakomybės iš Seimo narių.

Šiandien sveikatos srities rodikliai yra dramatiški, todėl aš ruošiu pranešimą Vyriausybės strateginiam komitetui - dėl ko aš negaliu tylėti. Mūsų padėtis sveikatos rodiklių prasme yra skandalinga. Man yra baisi gėda dėl tokios situacijos, kai atstovauju Lietuvą pasaulinėse konferencijose ir susitikimuose ir mes lentelėse bei grafikuose Europos Sąjungos šalių ar net pasaulio kontekste esame gale. Taip tęstis tiesiog nebegali! Mes įvairiom prasmėm žūvame. Noriu padaryti pranešimą Seimui, pranešimą Vyriausybei, pranešimą Prezidentei, pranešimą Nacionalinei sveikatos tarybai apie mūsų padėtį – tai yra 23 metų valstybės sveikatos politikos kaip prioritetoneturėjimo rezultatas. Toliau taip būti negali.

 

Juozas Dapšauskas  

2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius

 

 


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama