NAUJIENOS

Nauja robotikos industrijos tendencija: sparti „kobotų“ plėtra

Kategorija:

Miestas:

Tarptautinių ekspertų nuomone, Europos pramonei vis svarbiau tampa sukurti pusiausvyrą tarp žmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę ir mašinų-robotų, kurios atlieka besikartojančias užduotis. Tokiu būdu padidinamas produktyvumas, darbo vietų patrauklumas, gamybos ir susijusių paslaugų kokybė.

„Supaprastinimas, bendradarbiavimas ir skaitmeninimas – tai lemiantys veiksniai didėjančiam Europoje diegiamų robotų skaičiui. Tokias tendencijas šių metų pradžioje išskyrė Tarptautinė Robotikos Federacija. Žmonės ir automatizuoti procesai yra puikus derinys, galintis užtikrinti lankstumą ir prisitaikymą prie naujų klientų poreikių “, – sako Erika Tauraitė Kavai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir projekto „Smart Inotech pramonei“ ekspertė.

 „Kobotai“ – naujiena robotikos industrijoje

„Kobotai“ arba bendradarbiaujantys robotai (ang. k. „cobots“, „colloborative robots“) yra pastarųjų metų naujiena robotikos industrijoje. Greita jų sėkmė įvairiose pramonės srityse paskatino produktų inovacijas, atsirado net 4 pagrindiniai šių bendradarbiavimo robotų tipai (Safety Monitored Stop, Speed and Separation, Power and Force Limiting, Hand Guiding).

„Kobotai“ yra skirti bendrauti su žmonėmis bendroje erdvėje arba saugiai dirbti iš arti. „Kobotai“ priešingai nei tradiciniai pramoniniai robotai yra suprojektuoti veikti autonomiškai, užtikrinant saugumą, saugą nuo sąlyčio su žmonėmis.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininko Gintaro Dervinio, kiekviena iš skirtingų robotų šeimų turi specifines taikymo sritis bei privalumus ir trūkumus. Yra keletas bendradarbiaujančių robotų privalumų prieš tradicinius.

„Kobotai – tai  pirmiausiai pigesnė tradicinių robotų alternatyva. Antra – jie gerokai paprasčiau programuojami, jie turi savybę „mokytis“ per interaktyvią darbo veiksmų demonstraciją – „kobotai“ savotiškai įsimena kiekvieną demonstruotą veiksmą ir jį atkartoja, o tradiciniam robotui tenka rašyti specialų kodą“, – pasakojo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjas Gintaras Dervinis.

„Kobotai“ veikia pakankamai saugiai žmonių tarpe. Kaip pasakojo G. Dervinis, jiems nebūtina saugos infrastruktūra, kaip to reikalaujama diegiant tradicinius pramoninius robotus, o tai reiškia, kad jie sukurti pagelbėti žmogui atliekant pavojingesnius, monotoniškus bei varginančius darbus, sukuriant saugesnę bei efektyvesnę darbo vietą įmonėje nepašalinant žmogaus darbo gamybos procese. Tuo tarpu tradiciniai pramoniniai robotai dažniausiai yra naudojami pilnai automatizuoti gamybos procesą ar jo dalį eliminuojant žmogaus darbą gamybos procese ir jo veiklą toje proceso dalyje.

„Kobotų“ taikymas gali būti labai įvairus. Anot  KTU mokslininko G.  Dervinio, galima rasti daug pramonės šakų ir jų veiklos procesų, kur jie gali pagelbėti žmogui. „Taikymai gali būti ir maisto, ir elektronikos pramonėje, pavyzdžiui pakavimo procese ar atliekant monotoniškas paėmimo/padėjimo operacijas ar tikrinant kokybę. Baldų pramonėje -  atliekant klijavimus, metalo pramonėje – gamybos procesuose ar atliekant suvirimo veiksmus. Viskas priklauso nuo fantazijos ir noro palengvinti ar pagelbėti žmogui jo veikloje. Tad išskirti vieną ar dvi šakas „kobotų“ taikymui būtų labai sudėtinga“.

Kurti „kobotus“ Lietuvoje – palankios sąlygos. Pasak G. Dervinio, dar Sovietų Sąjungoje buvo sukurtos kelios robotų versijos, kurios jau tuo metu buvo demonstruojamos liaudies pasiekimų parodoje. Tik klausimas, ar tą tikrai reikia daryti, ar mes galėsime konkuruoti pasaulinėje rinkoje, ar mes turėsime pakankamai pajėgumų juos gaminti ir realizuoti?  

Mokslininkas G. Dervinis kelia klausimą, galbūt yra svarbiau sutelkti dėmesį į jų panaudojimo ir taikymo galimybių didinimą, programinių produktų robotų valdymui kūrimą, jų funkcionalumo didinimą, t.y. jų intelektualumo vystymą. Jo nuomone – šiam tikslui turime potencialą, tiek mokslinį, tiek inžinierinį, turime jaunąją kartą, paruoštą aukštosiose mokyklose, tik nepakankamai efektyviai išnaudojamą.  Pastebima, kad trūksta daugiau iššūkių iš pačios pramonės bei pinigų investicijoms, tik tuomet robotus bei „kobotus“ vis dažniau matysime kaip dirbančius „žmonių pagalbininkus“ gamyboje.

„Kobotai“ skinasi kelią versle

Lietuvos robotikos asociacijos (LRA) atstovai pripažįsta bendradarbiaujančių robotų arba „kobotų“ svarbą. Jie dažnai įvardijami kaip pramonės įmonių ateitis, kur robotai ir žmonės kartu dirbs dar efektyviau, robotai padės atlikti sunkiausias ir nemaloniausias užduotis, dirbdami šalia žmonių, o žmonės galės robotus lengvai, paprastais rankų judesiais apmokyti (užprogramuoti) vis įvairesnėms ir sudėtingesnėms operacijoms.

Kompanija „Elinta Robotics“, viena iš  Lietuvos robotikos asociacijos steigėjų, yra tarp stipriausių mūsų šalyje robotikos įmonių. Lietuvoje ji atstovauja pirmaujantį pasaulyje robotų gamintoją FANUC, neseniai išleidusį CR serijos “kobotą” (CR-15iA), kuris gali būti pritaikomas kelti sunkiems kroviniams.

Šis robotas veikia taip, jog žmogus jį naudoja kaip mechaninį asistentą, rankiniu būdu nukreipdamas robotą prie krovinio ir „koboto” pagalba jį pakeldamas (keliamoji galia siekia iki 35 kg). Taigi žmogus gali dirbti visiškai šalia ir kartu su robotu be jokių narvų.

Taip pat šis robotas gali veikti ir apmokomas žmogaus kokiomis trajektorijomis– tai pagrindinė šio roboto savybė, nes jis turi judėti ir po to atkartoti tuos pačius judesius. Tai sumažina poreikį sudėtingam roboto programavimui – “kobotas” gali būti apmokomas daryti reikalingas operacijas.

Šio roboto pritaikymas labai platus – nuo surinkimo operacijų, vidinės logistikos (produktų/žaliavų perkėlimas, paletizavimas), pakavimo, 3PL (3rd party logistics) sandėliuose, kur komplektuojami užsakymai klientams ant atskirų palečių, o taip pat kokybės kontrolei ir kitose aplikacijose.

 „Lietuvos gamybos sektoriuje tokių robotų pritaikomumas galėtų būti dalinėms, neypatingai greitoms surinkimo operacijoms, kur vieną veiksmą padaro robotas, kitą žmogus, tada vėl robotas ir taip toliau“, – pasakojo „Elinta Robotics” direktorius Aurelijus Beleckis.

„Kobotų“ funkcija galėtų būti kaip asistuojantys robotai, nes jų greičiai yra dalinai apriboti. Tad pasikartojančioms operacijoms, kur yra aplink žmonių, “kobotai” gali saugiai dirbti žmonių aplinkoje.

Kitas pritaikomumas galėtų būti aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. „Jau dabar pasaulyje „kobotai“ kepa mėsainius, pilsto alų, daro kavą. Šiuo metu itin aktualu, kai pasaulyje paslaugų veikla stipriai apribota COVID-19 pandemijos, tokie sprendimai taip pat galėtų puikiai veikti”, – pasakojo A. Beleckis.

Dar vienas pritaikymas – „kobotų“ integracija su AGV autonominiais robotais. Anot A.Beleckio, tokie sprendimai galėtų padidinti e-komercijos sandėlių ar e-maisto parduotuvių efektyvumą ar visai pakeisti prekių surinkėjus. Prekių/maisto sandėlio dalyje „kobotai“ su AGV robotais galėtų komplektuoti užsakymus ir pristatyti juos išvežimui ar parduotuvės dalyje nukrauti/užkrauti lentynas ir dirbti netrukdant pirkėjams.

 „Dabartinė didelių korporacijų tendencija – „kobotų“ perkėlimas į prioritetinius planus. Kai svarstomi metiniai planai ir investicijos, jie susilaukia daug dėmesio. Tai susiję ir su įmonės įvaizdžio plėtra. Kadangi „kobotų“ technologija dar nėra tiek išvystyta, šios įmonės padeda ir jaučia pareigą prisidėti ją vystant. Kaip elektromobiliai ar saulės panelės – kurios kol kas dar tiek neatsiperka, bet turi didelį populiarumą visuomenėje“, –  mintimis dalinosi „Elinta Robotics” direktorius Aurelijus Beleckis.

„Kobotai“ – tarptautiniuose projektuose

Robotikos įmonė „Factobotics“, viena iš Lietuvos robotikos asociacijos steigėjų, laimėjo pirmąjį tarptautinį vidinės logistikos L4MS konkursą 2018 metais. L4MS projektas siekia skatinti inovacijas vidinės logistikos robotų srityje ir pagerinti Europos Sąjungos įmonių vidinę logistiką. Vienam projektui skiriama iki 250 000 eurų finansavimas.

Naujame projekte bendradarbiaujant su siuvimo bendrove „Devold“ sukurtas vidinės logistikos sprendimas „OHTider“.

Šis sprendimas veikia kaip robotas-voras, kuris 4 kabelių pagalba laisvai juda po visą norimą plotą ir pristato žaliavas/siuvamą rūbą siuvėjoms ceche. Kadangi vienas rūbas gali turėti daugiau nei 10 operacijų, kurias atlieka vis kitas siuvėjas-operatorius, yra daug logistikos  darbų siuvimo ceche. Šiuo metu visa tai dar daroma su mediniais karučiais, todėl yra švaistoma daug produktyvaus laiko, kuris galėtų būti išnaudojamas siuvimo, o ne logistikos operacijoms. Šis sprendimas yra labai lankstus ir  tikimasi, kad padidins efektyvumą gamykloje, nes jo diegimas numatytas jau šiemet.

Minėtas sprendimas yra aktualus tuo, kad įrenginys pristatys žaliavas ir gaminius visai šalia žmonių, todėl yra reikalingi visi saugumo reikalavimus atitinkantys komponentai, sensoriai, kitos saugumo sistemos, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš esmės, ši sistema gali būti laikoma „kobotu“, kadangi dirbs labai arti žmonių, be didelių saugumo narvų, ir dirbs išvien su darbuotojais. Saugumas laikomas šio roboto centrine ašimi.

Bendrovė „Factobotics“ kartu su „Devold“ planuoja kartu steigti spin-off įmonę ir toliau komercializuoti šį unikalų vidinės logistikos sprendimą rinkoje.

MITA projektai robotizacijai skatinti

Skaitmenizacija labiausiai akcentuojama kaip priemonė gamybos įmonėms išlikti konkurencingoms siekiant padidinti produkcijos gamybos efektyvumą ir kurti naujus aukštos pridėtinės vertės produktus. Šiuo metu, kai pasaulis susiduria su COVID-19 protrūkiu, skaitmenizacija turi savų privalumų – lengvai pasiekiami duomenys, sklandus darbo organizavimas, nenutrūkstanti gamybos grandinė.

MITA vykdo įvairių projektų, kurie siekia paskatinti skaitmenizaciją ir robotizaciją.

Projekte „Smart Inotech pramonei“ pramonės įmonėms teikiamos konsultacijos, pradedant įmonės skaitmenizacijos lygio įvertinimu ir baigiant konkrečių technologijų rekomendacijomis siekiant efektyvinti įmonės veiklą.

„InterinoLT“ projektas orientuotas į inovatyvias Lietuvos įmones, jų potencialo atskleidimą tarptautinėje rinkoje. Tam, kad tas potencialas būtų realizuotas kuo sėkmingiau, verslui reikalinga visokeriopa pagalba – nuo įmonės turimų paslaugų ir produktų potencialo įvertinimo, galimybių realizacijai tarptautinėje rinkoje įvertinimo, klientų ar partnerių paieškos iki investicijų pritraukimo.  Projekto ekspertai pasirengę padėti Lietuvos įmonėms.

„AI BOOST“ yra MITA dirbtinio intelekto ekosistemos skatinimo iniciatyva Lietuvoje. Iniciatyvos metu teikiamos konsultacijas įmonėms ir startuoliams dirbtinio intelekto klausimais, skatinamos diskusijos dirbtinio intelekto tema visuomenėje bei skelbiama apie lietuvių pasiekimus dirbtinio intelekto srityje Lietuvoje ir užsienyje.

Foto titulinė: renginio organizatorių „Baltechnika 2019“ foto, Fanuc kobotas.


Tėvo dieną švęskime kitaip

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Lietiniai su vištiena ir pievagrybiais

Nuostabaus skonio kreminis tortas be kepimo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama