NAUJIENOS

Nelabai saldūs neparengtos privatizacijos vaisiai krašto istorijai

Kategorija:

Turtingas mūsų kraštas. Turtingas piliakalniais, bažnyčiomis ir kitais pastatais, koplyčiomis ir kryžiais, kapinynais. Nemaža jų dalis yra saugomi valstybės. „Tai mūsų krašto istorija, todėl tuos objektus būtina saugoti“, – į provokuojantį klausimą, ar ne per daug suvaržymų yra taikoma saugant kultūros paveldo objektus  pabrėžia Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vidmantas Dovidauskas ir paaiškina, kad pastaruoju metu žmonės supranta kultūros paveldo svarbą ir piktybiškų objektų niokojimo kaip ir nebėra. Ir tai pasiekta dirbant kompleksiškai, nes žmogų labiausiai auklėja ne baudos, bet laiku suteikta informacija, patarimas, švietėjiška veikla.

Na, retsykiais pasitaiko atvejų, kai žmogus pareiškia, jog tai jo turtas, tad ką nori, tą su juo ir daro, bet tokių atvejų, pasak V.Dovidausko, yra vienetiniai ir retai pasitaikantys atvejai.

 Šiandien vienas svarbiausių Kultūros paveldo departamento specialistų uždavinys yra saugomų objektų stebėjimas, pokyčių fiksavimas, prevencinis darbas. „Tai duoda rezultatų. Pastaruoju metu sumažėjo ir juodosios archeologijos atvejų, – pasidžiaugia Vidmantas ir kiek patylėjęs priduria. – Žinoma, dirbant visada atsiranda problemų. Pati didžiausia mūsų krašto problema – pastatų nepriežiūra. Mes skiname neparuoštos privatizacijos vaisius. Kad ir dvarų privatizavimas už vadinamuosius pajus. Dabar tie dvarai praktiškai neturi savininkų. Daugelis pajininkų išmirė, o pajai nepaveldimi. Kitas dalykas, niekas nežino, nuo kurios iki kurios plytos yra vieno savininko dalis, kur prasideda kito. O vieno pastato savininkų būna 14-15. Tie savininkai, kurie dar gyvena, yra labai garbaus amžiaus ir kažko iš jų išreikalauti neįmanoma. Žinoma, savininkui gali taikyti administracinio poveikio priemones, bet, kai matai, kad žmogus prižiūrėti pastato neišgali, kai nelabai turi iš ko ir pragyventi, .kaip jį bausi? Yra atvejų, kai žmonės atsisako pajų ir savivaldybė pradeda pastato perėmimo valstybės žinion procedūrą. Pagal tokią procedūrą jau perimti keli Biržuvėnų dvaro pastatai.“

Dvarų Telšių regione ne taip mažai, bet išliko toli gražu tik nedidelė dalis. Vieni dvarai, kaip Rietavo, buvo sunaikintas tarpukaryje, bet daugelis jų sunyko sovietmečiu. „Išliko tie pastatai, kurie buvo naudojami. Tai Plungės, Renavo dvarai, – pabrėžia V.Dovidauskas. – Tačiau ir dabar didžiausia dvarų problema yra jų panaudojimas. Juk kas buvo dvaras? Tai ūkinis vienetas, turėjęs žemės, vykdęs ūkinę veiklą, iš kurios buvo išlaikomi ir pastatai. Dabar tokio ūkinio vieneto nebėra. Reikalingas šeimininkas, kuris tuos pastatus pritaikytų kokiai veiklai. Šiandien dvaruose dažniausia yra kultūrinė veikla.“

Dvarams atgaivinti ir išsaugoti reikalingos nemažos lėšos. Vienas tokių šaltinių yra ES ir kiti fondai, tačiau iš jų galima gauti paramą toli gražu ne visiems sumanymams įgyvendinti. Ja pasinaudojama atgaivinant pačius svarbiausius ir krašto kultūrai reikšmingiausius objektus. „Manau, reikėtų pagalvoti mechanizmą, kuris leistų gauti daugiau ES paramos“, – sako Kultūros paveldo departamento inspektorius V. Dovidauskas.

Architektūros statiniai –  lankomiausi objektai. Vis labiau turistams atsiveria piliakalniai. Tačiau yra objektų, kurie turistui visiškai neįdomūs. Tai įvairūs kapinynai, anksčiau kėlę nemažai problemų. Kartais būdavo sunku suvokti, ką ten reikia saugoti. Išorėje nieko įdomus. Jie niekada nebus įdomūs turistams. Tačiau šių objektų ir paskirtis kita. Tai mokslinio pažinimo objektai. Turistų susidomėjimas atsiranda, kai kapinyne rasti daiktai atsiduria muziejaus ekspozicijoje. Pasak Vidmanto Dovidausko, žmonės piktybiškai kapinynų neardė, bet per nežinojimą ar neapsižiūrėjimą, žiūrėk, kažkas jį ir išarė. Dabar žmonės jau žino šių objektų ribas ir problemų nebekyla. „Prieš kurį laiką vienas ūkininkas netyčia išlėkščiavo kapinyno teritoriją. Kultūrinis sluoksnis nebuvo pažeistas, bet žmogus, sužinojęs, kas atsitiko, pats atvažiavo klausti, ką jam dabar daryti, –pasakoja V.Dovidauskas. –Manau, kad pagarba savo krašto istorijai prasideda šeimoje. Jei žmogui jau šeimoje formuojamas teigiamas požiūris į paveldą, jei jis žino jo istoriją, žino, kas jame vyko, jam natūraliai kyla noras jį saugoti.“

 

Genovaitė Paulikaitė


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama