NAUJIENOS

Nepabūgęs „Brexit‘o“ festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato ryškiausias britų žvaigždes

Kategorija:

Miestas:
Politikai, diplomatai, verslo atstovai, eiliniai Europos Sąjungos bei Jungtinės Karalystės gyventojai su nerimu seka pastarųjų dienų įvykius, tačiau nežinomybė ir chaosas vis dar tvyro ore. Kai regis Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui ir Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude‘ui Junckeriui pavyko pasiekti susitarimą ir išėjimo kontūrai horizonte ėmė ryškėti, staiga sujudo Vestminsterio rūmai, netolimoje perspektyvoje regėtą išėjimą paversdami tik dar vienu miražu.
Tačiau politinės suirutės tvaiką, bent jau kuriam laikui, į šalį nustumti ryžtasi „Vilnius Mama Jazz“ festivalio komanda. Nepabūgę rizikos jau 18-ąjį kartą rengiamo festivalio organizatoriai Lietuvos publikai pristatys net keturis savita muzikine kalba pasižyminčius ir pasaulinį pripažinimą pelniusius kolektyvus iš Jungtinės Karalystės. Tai tarsi įrodymas, kad kultūros sklaida privalo gyvuoti nepaisant jokių kliūčių.
Lapkričio 13 d. festivalį atidaryti patikėta vienam iš ryškiausių savo kartos britų džiazo scenos atstovų – Django Bates‘ui. Talentingasis multiinstrumentalistas ir savito braižo kompozitorius atvyksta į Vilnių kartu su savo kolegomis kontrabosininku Petteriu Eldhu ir būgnininku Peteriu Bruunu arba tiesiog trio „Beloved“.
Django Bates‘o karjera prasidėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet prasidėjo taip vadinamas britų džiazo renesansas. Metęs kompozicijos studijas Karališkajame muzikos koledže talentingasis jaunuolis pasuko tiesiai į džiazą. Sėkmingai įsiliejo į Jungtinės Karalystės talentus suvienijusi džiazo bigbendą „Loose Tubes“. Vėliau talentingasis Django subūrė savo bigbendą „Delightful Precipice“, kuriame atsiskleidė kaip puikus kompozitorius ir grupės lyderis.
1987 m. avangardinės muzikos žurnalas „The Wire“ išrinko D. Bates geriausių Jungtinės Karalystės kompozitoriumi, o, praėjus dešimtmečiui, šio kūrėjo indėlis į džiazo kultūrą buvo įvertintas „Jazzpar“ prizu, daugelio vadinamu džiazo Nobeliu ar Oskaru. Įsitvirtinęs Didžiosios Britanijos bei Europos džiazo elite, D. Bates‘as išlaiko aukštus standartus ir nepaliauja stebinti savo gerbėjų bei muzikos kritikų.
D. Bates‘o kūrybai būdingas įmantrios britiškojo laisvojo džiazo struktūros, skandinaviškojo džiazo mokyklos lyrizmas bei taip pat bebop eros Niujorko, kuriame karaliavo Charlie Parkeris, Sonny Rollinsas, Budas Powellas bei Thelonious Monkas, energetika. Šie skirtingi elementai susipina į organišką ir išskirtinį D. Bates‘o muzikinį pasakojimą, kuris, pasitelkiant „All About Jazz“ apžvalgininko Mike‘o Jurkoviciaus žodžius, gali patikti net tiems, kurie mano, jog nekenčia fortepijoninės muzikos.
Lapkričio 14 d. Šiuolaikinio meno centre nusileis kosminis britų desantas – „The Comet is Coming“. Džiazo puristai pasiryžę skelbti šiai jaunosios kartos trijulei anatemą ir atskirti juos nuo džiazo, o kita barikadų pusė – liaupsina ir vadina juos vienu įdomiausių britų scenos fenomenu.
2013 m. susibūręs kolektyvas, kurį laiką santūriai triūsė repeticijose, tačiau debiutinis albumas „Channel the Spirits“, privertęs į džiazą pažvelgti iš dar neregėtos perspektyvos, tapo tramplynu į tarptautinį pripažinimą. „The Comet Is Coming“ ėmė medžioti tokie festivaliai kaip „Roskilde“, „Glastonbury“ ar „OFF“.  
Trio lyderis saksofonininkas Shabaka Hutchingsas išlieka kuklus. Kalbėdamas apie save dažnai pabrėžia, kad tėra gan vidutiniškas muzikantas, tačiau klausytojai bei muzikos profesionalai nėra linkę su tuo sutikti. Anaiptol, 35-erių Shabaką daugelis drąsiai vadina bene kultine jaunosios britų džiazo kartos asmenybe.
Tiesa, „Vilnius Mama Jazz“ publika turėjo galimybę susipažinti su šiuo vyruku. 2015 m. festivalyje Shabaka koncertavo su kvartetu „Sons of Kemet“. Tąsyk naujam gyvenimui prikelti afrikietiški ritmai privertė trypčioti sausakimšą Lietuvos Nacionalinio dramos teatro salę.
Kas toji atskriejanti kometa? Tai Shabaka Hutchingsas, Maxas Hallettas ir Danas Leaversas. Trys vyrukai savo kūryboje nesilaikantys jokių žanrinių kanonų ir plakantys itin stiprų krautroko, afrikietiškų ritmų, džiazo, elektronikos ir psichodelinio roko kokteilį, kurio slaptas ingredientas – legendinio JAV kompozitoriaus ir muzikanto Sun Ra kosmologija. 

Trio pernai pasirašė sutartį su muzikos leidybos milžinu „Impulse!“ ir šįmet išleido net du įrašus – „Afterlife“ ir „Trust In The Lifeforce Of The Deep Mystery“, kuriuos pristatys „Vilnius Mama Jazz“ festivalio scenoje. Nepraleiskite progos pakeliauti po kosmosą, kartu su nepakartojamais gidais iš Didžiosios Britanijos – „The Comet is Coming“.
Išskirtinai britiškais akcentais paženklintas lapkričio 15-osios vakaras. Abiejuose vakaro koncertuose pasirodys britų kolektyvai. Scenoje klausytojai išvys Mančesterio scenos atstovus „GoGo Penguin“ ir Londono žymūnus „Portico Quartet“.
„GoGo Penguin“ – tai pianistas Chrisas Illingworthas, kontrabosininkas Nickas Blacka ir būgnininkas Robas Turneris. Prieš šešerius metus užgimęs kolektyvas, vos išleidęs debiutinį albumą „Fanfares“, susilaukė teigiamų reakcijų ir nuskynė geriausio džiazo albumo prizą Gilleso Petersono apdovanojimuose. Prabėgus porai metų, po antrojo albumo „v2.0“ grupė atsidūrė „Mercury“ premijos nominantų sąraše, o „AllAboutJazz“ apžvalgininkas Bruce‘as Lindsay apie Mančesterio trio rašė, jog tai, ko gero, vienas labiausiai jaudinančių šiuolaikinio džiazo kolektyvų.
Pastaruosius trejus metus „GoGo Penguin“ bendradarbiauja su kultine leidykla „Blue Note“.  Atsidūrus po didžiųjų muzikos įrašų kompanijų sparnu išlaikyti kūrybinę laisvę ir aukštą meninę vertę ne visuomet pasiseka. Bet ne „GoGo Penguin“! Jie toliau sėkmingai tęsia pradėtus darbus ir sulig kiekvienu nauju albumu nė centimetru nenuleidžia kokybinės kartelės. Priešingai, kiekvienas grupės leidinys ne tik nudžiugina senuosius kolektyvo gerbėjus, bet ir pritraukia naujų klausytojų.
Grupės leidiniai ne tik įdomūs muzikine prasme, bet ir savo konceptualumu. Spalio pradžioje išleistas kolektyvo EP „Ocean in a Drop: Music for Film“ primins klausytojams apie sinefilų liaupsinamą JAV režisieriaus Godfrey Reggio filosofinę/eksperimentinę kino juostą „Koyaanisqatsi“. „GoGo Penguin“ nariai ryžosi sukurti savąją šiam poetinio kino šedevrui skirtą garso takelio versiją. 
Mančesterio pingvinų garsinė estetika susideda iš daugybės detalių. Organiškos minimalizmo genijaus Philipo Glasso braižą primenančios klavišinių partijos, sinkopuota stipri bosinė linija, elektroninės muzikos kanonams artima mušamųjų sekcija. Ir visą tai klaidžioja kažkur tarp Esbjörno Svenssono trio lyrizmo, bristoliškojo trip-hopo liūdesio bei Claude‘o Debussy romantikos.
„Portico Quartet“ – ambientinio džiazo šaukliai iš Londono. Penkioliktus gyvavimo metus skaičiuosiantis kolektyvas užgimė Londono universitete, kuriame susikirto Jacko Willie, Milo Fitzpatricko, Duncano Bellamy ir Nicko Mulvey keliai. O kolektyvo pavadinimo istorija netgi kiek komiška. Vieną pirmųjų savo koncertų surengę lietingą dieną, ketveriukė buvo priversta slėptis po portiku, kuris ir padiktavo kolektyvo pavadinimą.
Vos išleidę debiutinį įrašą „Knee-Deep in the North Sea“, „Portico Quartet“ buvo nominuoti „Mercury“ premijai, o tėvynainiai indie rokeriai „Alt-J“ šį įrašą įvardino kaip vieną esminių, be kurio, greičiausiai, nebūtų buvę jų grupės.
Unikalaus grupės skambesio paslaptis glūdi hange – Šveicarijoje Felixo Rohnerio ir Sabinos Schärer rankomis sukurtame perkusiniame instrumente. Švelnaus tembro, bet charakteringo skambesio instrumentas, dėka vieno iš kvarteto įkūrėjų Nick‘o Mulvey, tapo tarsi vizitine „Portico Quartet“ kortele.
2011 m. iš kolektyvo pasitraukė N. Mulvey. Jo įpėdiniu tapus Kierui Vine‘ui, kvarteto skambesys pamažu ėmė tolti nuo akustikos ir dreifuoti link elektronikos, tačiau bendra „Portico Quartet“ garso estetika, su hangu priešaky, išlieka atpažįstama ir su niekuo nesupainiojama.
„Portico Quartet“ kuriamas instrumentinis garsinis pasakojimas pasižymi minimalistinėmis klavišų natų pynėmis, reverb ar delay efektais papuoštomis saksofono partijomis, matematiškai tikslia ritmine sekcija ir, žinoma, svajingu hango tembru. Visą tai sukuria itin pagavią atmosferą, kurioje džiazo inkliūzai svajingai skrieja ambient žanrui būdingomis garsinėmis kilpomis.
Londono kvartetas pelnytai laikomas vienu sėkmingiausių ir įdomiausių savo kartos britiškojo „nu-jazz“ kolektyvų, garantuojančių nepamirštamus įspūdžius bei kokybę. „Portico Quartet“  muzika tarytum burgundiškas „Pinot Noir“ vynuogių vynas, slepiantis pačius subtiliausius aromatus ir tonus.
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pasiruošęs atverti duris į kupiną netikėtumų britiškojo džiazo pasaulį. Nepraleiskite išskirtinės galimybės susipažinti su pačiais aktualiausiais Jungtinės Karalystės kolektyvais ir bilietus įsigykite jau dabar!  
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


Neringa Jarmalienė
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama