NAUJIENOS

Pokyčiai Žuvinte. Vietas, kuri privers aiktelėti

Kategorija:

Miestas:

Naujasis Žuvinto ežero gamtos takas jau yra paklotas, bet dar restauruojamas jo apžvalgos bokštas, tad lankytojų laukiama vasarą. Tiems, kurie sumanys pakelti sparnus link Žuvinto, būtina įsidėmėti keletą svarbių sąlygų. Viena jų – nusileidus saulei vaikščioti taku nebus galima. Kita – prie ežero nevalia triukšmauti ir leisti laisvai laigyti šunims. Dar viena sąlyga – jokių skraidyklių. Šių taisyklių nevalia ignoruoti, nes rezervate žmonės tiesiog privalo būti mandagūs svečiai. Skaitykite „Lietuvos ryto“ žurnalistės Audrės Srėbalienės straipsnį, kuo gyvena Žuvinto biosferos rezervatas. 

Vasarą bus atvertas atnaujintas Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras administracijos pastate. Tad lankytojai galės ir naują ekspoziciją pamatyti, ir naujų taku link Žuvinto ežero paėjėti, ir į bokštelį užlipus paukščius stebėti.


Šį pavasarį rezervato direkcija praturtėjo: vietoj senos, amžių atgyvenusios „Amfibijos“ ką tik gavo ją naują – apie 130 tūkst. eurų kainavusią galingą plūduriuojančią nendriapjovę. Tai – pirkinys, už kurį buvo sumokėta projekto „Monitoringo ir tvarkymo pajėgumų stiprinimas saugomose teritorijose“ lėšomis. 

Nauja amfibija buvo išbandyta kovo viduryje, prieš pat didįjį paukščių sugrįžimą, kol dar ežero salų nendrynuose nebuvo suskubę susisukti lizdų nendrinės startos ar ūsuotosios zylės. Priplaukus prie salų jų pakraščiuose buvo nupjautos nendrės. 

O kam to reikia? „Labai apaugusiuose ežeruose paukščių gyvenimo sąlygos prastėja. Pokario laikais žmonės nušienaudavo švendres ir sunaudodavo jas kaip kraiką gyvuliams, -aiškino Žuvinto biosferos rezervato direktorus Arūnas Pranaitis. - Plūduriuojančius augalus – alavijinius aštrius – parsiplukdydavo valtimis ir sušerdavo kiaulėms. Bet apie 1970-uosius tokios veiklos ežere nebeliko. Švendrynų priaugusios pakrantės pradėjo sparčiai dumblėti. Nes kai vanduo necirkuliuoja, švendrynai sensta, džiūsta, juose iš biomasės kaupiasi durpės, ir pakrantės apauga pelkių augalais. Štai todėl, stabdant pelkėjimo procesą, reikia pjauti nendres. Yra įvairių rūšių paukščių, kuriuos privalu išsaugoti, o tam reikia, kad Žuvintas būtų ne šiaip sau liūnas, o jiems perėti tinkanti vieta“.

Pagal šio ežero gamtotvarkos planą daugiausia nendrių bus kertama jo viduryje esančiose salose. Rezultatas? Tai ir daugybė migruojančių paukščių, ir pagerėjusios sąlygos paties Žuvinto paukščiams perėti. „Tose teritorijose, kurios buvo šienaujamos ir anksčiau, dabar ilsisi migruojantys gaidukai – seniai nematėme jų taip gausiai, kaip šiemet. Tie atverti plotai ir žąsis traukia lyg magnetas. Juose įsikūrė ir rudagalvių kirų kolonija“, – sakė gamtininkas.

Yra daugybė nykstančių paukščių rūšių, pirmiausia tilvikinių – raudonkojų tulikų, griciukų, perkūno oželių, net ir pempių, – kuriems gyventi yra būtinos atviros šlapynių teritorijos. O tokios ir yra Žuvinto pakrantėse. Tam, kad šiems paukščiams nebūtų trukdoma, nendrynai kertami liepos antroje pusėje. Tuo metu perėjimas jau būna pasibaigęs, o nendrės dar vegetuoja. 

„Pasitelkus techniką įdirbami nedideli plotai, pavyzdžiui, visas Žuvintas užima 960 hektarų. Maždaug trečdalis jo yra apaugęs plūduriuojančia augalija. Tad jeigu iš tų 300 ha kasmet prižiūrėtume kokius 5-6 ha, tai paukščiams būtų didelė nauda“, – patikino A.Pranaitis.

Šiuo metu nušienautose ežero pakrantėse laksto gaidukai, – šie maždaug strazdo dydžio migruojantys paukščiai, kurie apsistojo pailsėti ir pasimaitinti. Kitoje pakrantėje įsikūrė kone tūkstantinė kirų kolonija ir pažuvauti užsukę kormoranai.

Kaip atlikti gamtotvarkos darbus, Žuvinto biosferos rezervate dirbantys specialistai mokėsi ir iš švedų, ir iš danų. „Gerai gamtotvarkos darbus atlieka ir vokiečiai bei anglai. Dairėmės ir į juos, nes neturėjome patirtie. Pas mus gi prieš 30 metų buvo liepta nieko neliesti rezervate, bet tai – blogai. Nes ir paprasta nešienaujama pieva užželia juodalksniais ar krūmynais.

Taip, pievose taip pat yra augalų, kurie saugomi, pavyzdžiui, orchidėjos. Bet būna ir situacijų, kai jose apsigyvena karklinės nendrinukės. Taigi tenka vertinti, kur didesnė nauda. Juk ir meldinei nendrinukei reikia ir šienautos, ir nešienautos pievos“, – kalbėjo A.Pranaitis. 

Šiuo metu Žuvinte yra aptiktos 66 paukščių rūšys. Jis įrašytos į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Jame yra ir tokios migruojančios retenybės, kaip mažosios kuojingos ar avocetės. Kadangi rezervatas yra ir ES vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo „Naturta 2000“ dalis, jame specialiai saugoma net 14 joje perinčių rūšių paukščių, pavyzdžiui, didieji baubliai, plovinės vištelės, mėlyngurklės, juodosios žuvėdros ir kiti. „Taip pat privalome išsaugoti ir apsistojimo vietas žąsims ir gervėms – jų čia būna ypač daug. Šį pavasarį suskaičiavome bene rekordinį – 16,5 tūkst. žąsų būrį...

VSTT inf.


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama