NAUJIENOS

Romualdas Rutkauskas: esperanto buvo viena gražių galimybių man reikštis kaip kūrėjui ir kultūros atspindžių ieškotojui


Miestas:
 Romualdas Rutkauskas – inžinierius iš Šiaulių,  sumanus kraštotyrininkas, literatas, kultūros ir istorijos žinovas, kruopštumo ir darbštumo pavyzdys.
 
 Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas,  padėjęs žengti pirmuosius žingsnius, mokantis esperanto?
 
1962 m. vasarą man besiilsint sanatorijoje, tame pat kambaryje apsistojo judrus bei šnekus mokytojas iš Joniškėlio Karolis Valašinas. Jau pirmą vakarą jis man padovanojo kišeninį žodynėlį Esperanto raktą ir užbėrė informacija apie tarptautinę kalbą.

Sugrįžęs namo įmonėje netikėtai pamačiau žalią žvaigždutę  bendradarbio Z. E. Sabalio švarko atlape, paklausiau: Vi estas esperantisto? (Jūs esate esperantininkas?). Zenonas prabilo esperantiškai, deja, naujokui visai nesuprantamais žodžiais.
 
Susitarėme  nueiti į Šiaulių esperanto ratelio susirinkimą. Pradžioje nebyliai karpiau ausimis, tačiau ratelio nariams pajutau pagarbą ir simpatiją. Atkakliai mokiausi savarankiškai toliau Ir džiaugiausi galėdamas vis labiau juos suprasti.
 
 Čia susipažinau su labai garsiu šiauliečiu, kraštotyrininku, esperanto kalbos mokytoju Vincentu Vaitiekūnu. Prisimenu, kad ne visada garsiai apie esperanto veiklos istoriją buvo galima kalbėti.
Kai Vincento Vaitiekūno klausdavome, kaip kūrėsi esperantininkų klubas Šiauliuose, jis apie tai pasakodavo neįsismagindamas, nes sovietiniais laikais buržuazinio prieškario minėti  nebuvo galima.
 
Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?
 
Visi esperanto kalbos gerbėjai mano, kad esperanto kalba leidžia vienam su kitu bendrauti be jokių vertėjų ir tarpininkų, neutralios kalbos pagrindu. Man ši kalba tiko ir priaugo prie manęs. Džiaugiuosi, kad mokiausi esperanto kalbos, nes tokiu būdu turėjau galimybę susipažinti ir bendrauti su įžymiais esperantininkais, įdomiomis asmenybėmis. Sakykim,  su Antanu Poška, kuris keliavo į Indiją. Pabaltijo esperantininkų stovyklose jis dažnai vadovaudavo stovyklautojams. Kartais jis aplankydavo mus ir Šiauliuose.
Ilgametė draugystė (nuo 1967 m.) siejo su vokiečiu Erhardu Zybertu (Siebert) iš Drezdeno ir suomiu Rejmo Pichtinenu, su kuriuo susipažinome Vilniuje. Atmintin įstrigo netikėta  pažintis  su bulgaru bitininku Angelu Mitevu Velyko Tyrnovo mieste. Su juo bičiuliavomės ir susirašinėjome iki jo gyvenimo pabaigos.
Esperanto žinios padėjo kartą man pasiklydus rasti kelią į viešbutį Havanoje, Kuboje. Atsimenu, tądien dar  bandžiau patekti į mokyklą, kur buvo mokoma esperanto kalbos. Mokyklą radau, bet kalbinau tik sargus, nes pamokos jau buvo pasibaigusios..

Dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje, kokie renginiai ir susitikimai Jums labiausiai įsidėmėjo? 

Esperanto veikloje dalyvauju nuo 1962 m. Daugelį metų buvau Šiaulių esperantininkų klubo ,,Rūta“ valdybos narys, veiklos metraštininkas,  keliautojas.

Esu dalyvavęs daugelyje BET-ų (Baltijos šalių stovyklų) nuo 1963 metų. Svarbus įvykis buvo 43 –asis BET-as, vykęs Šiauliuose. Daug buvo padirbėta rengiant solidžią knygą ,,Ruto levis esperon‘‘, kurią pristatėme šiame renginyje.

Daugybę kelių kelelių esu apkeliavęs su bendraminčiais esperantininkais. Įsimintiniausi buvo pasauliniai esperanto kongresai Bialystoke (liet. Balstogėje) ir Vilniuje.

Pagrindinė mano profesija – inžinierius mechanikas, bet niekuomet ja neapsiribojau. Norėjau daug žinoti, kurti, tyrinėti. Esperanto veikla buvo viena iš gražių galimybių man reikštis kaip kūrėjui ir kultūros atspindžių ieškotojui. Kaip kraštotyrininkas daug dėmesio skyriau esperanto judėjimo Šiauliuose istorijai atskleisti. Esu surinkęs prisiminimus apie įžymius miesto kultūros veikėjus, esperantininkus ir parašęs apie juos plačias. kraštotyrines apybraižas. Jie saugomi Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje. Ne viena apybraiža apie tremtinius esperantininkus yra publikuota šešiatomiame almanache „Sibiro Alma Mater“. 2007 m. buvo išleista ,,Rūta“ kėlė viltį. ,,Ruto“ levis esperon“. Tai buvo bene pirmoji Lietuvoje  istorijos studija apie esperanto judėjimo ištakas  Šiaulių regione. Esu  sukūręs eilėraščių, humoreskų esperanto kalba.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?
 
Galvoje knibžda ne viena sparnuota frazė.  Išsirinkau tokią: Nia afero ne pereos dum ekzistas aferistoj.  Frazė žaisminga, su dvigubu pamušalu. Aišku, lietuvio ausiai žodžiai afera ar aferistas skamba paniekinančiai, nes kalbama apie nusikaltimą, aferą ir nusikaltėlius. O esperantiškai priešingai – tai nekaltas dalykas, reikalas, o aferistoj – tai darytojai. Tai reiškia, kad reikalas nežlugs, kol bus darančiųjų, veikiančiųjų. Do, ni faru belajn aferojn, karaj samideanoj!  
 
Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Nijolė Petraitytė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-degesys-esperanto-kalba-galbut-tik-viena-stotele-einant-link-tarptautines-kalbos-sukurimo

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vale-pisaraviciene-mokytis-esperanto-kalbos-paskatino-netiketa-pazintis

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfredas--maruska-diena-nuo-kurios-gyvenimas-pradejo-teketi-kitu-ritmu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilmantas-jakstas-esperanto-atvere-galimybes-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ramunas-narbutas-man-esperanto-kalba-toliau-lieka-kaip-galimybe-bendrauti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/raimonda-gzimaile-nors-esperanto-salies--nera-zemelapyje-bet-ji-yra--visur
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokydamasi-esperanto-kalbos-supratau-%E2%80%93-esu-gabi-kalboms-tereikia-tinkamai-mokytis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-paco-kaj-amikeco
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-kuri-neisskiria-kurios-nors-vienos-tautos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama