NAUJIENOS

Rūta Lukenskienė: apie Kūčių valgius ir aguoninį Kalėdų pyragą

Kategorija:

Miestas:
Atrodo, metų kaip ir nebūta. Jau paskutiniąsias dienas skaičiuojame 2019-ųjų ir dėliojamės planus 2020-iesiems. Gerai dar, kad mūsų laukia malonus kalėdinis laikotarpis – atokvėpio ir pabuvimo su savo artimaisiais metas. Tad šįkart su Lukenskų namų šeimininkę Rūta Lukenskiene kalbamės apie pasirengimą šioms gražioms metų pabaigos šventėms. Beje, jei reikalingi Rūtos patarimai, skambinkite jai. Jos telefono numeris 8 682 44627.

Gerb. Rūta, praėjusį kartą kalbėjome apie Adventą, Kūčių svarbą. Vis tik vieno aspekto neaptarėme. Juk Kūčioms rengiasi ir prekybos tinklai, siūlydami jau paruoštų valgių.  Gal ir nieko blogo Kūčių stalą padengti pirktiniais patiekalais, bet tarsi prarandama ruošimosi šventei bendrystė,  kai kiekvienas šeimos narys grūdo, pjaustė, lupo... O gal tai tik prisirišimo prie tradicijos pasekmė?

Man malonu susitikti su Jumis ir bendrauti tokiomis lengvomis ir neišsemiamomis temomis, kaip prekybos tinklų lankymas ar nelankymas. Šiuo klausimu tikrai turiu nuomonę ir ji yra labai senamadiška. Man patinka neiti prieš Kūčias ir visas kitas šventes į prekybcentrius. Tačiau tai nieko bendro neturi su jų ignoravimu ar kritika.  Pareigą „apsipirkti“ pavedu pirkinių sąrašui ir savo šeimos vyrijai. Kelis sykius prieš šventes buvau, tai po to ilgai nešiojau ant kūno mėlynes, kurias įtaisė energingi pirkėjai ar kokie tai krovikai į lentynas. Be to, mūsų kaime yra krautuvėlių, ir ten pirkti yra tikras malonumas. O juk ir tereikia silkės, druskos ir degtukų. Visa kita Kūčioms pasiruošiu iš anksto. Baigiantis vasarai perku  kibirą spanguolių. Grybus pati su didžiausiu džiaugsmu renku, džiovinu ir kitaip ruošiu žiemai. Rūsyje prisikraunu daržovių. Turgeliuose perku riešutus, obuolius, specializuotose prieskonių parduotuvėse – prieskonius. Nemažą jų dalį pati užsiauginu ar prisižoliauju ir sudžiovinu. Medaus, žuvies, paukštienos ar avienos nusiperku iš kaimyninių ūkių.  Ant Kūčių stalo yra buvę pirktinių patiekalų, bet jie taip ir likdavo nepaliesti. Tie prieštvaniniai mano patiekalai stipriai konkuruoja su pirktiniais. Tad dabar jau ir nelabai perkam. Visai kas kita yra vaikų atvežtinės lauktuvės. Prancūziški sūriai, angliška arbata, vokiški marcipanai randa vietos ant Kalėdų stalo, bet ne ant Kūčių. Vaikai, kurie gali,  dalyvauja ruošiant vakarienę. Pasiskirstome, kas kokius patiekalus paruoš, ir kiekvienas jam reikalingais produktais, patiekalo paserviravimu pasirūpina. Namai yra erdvūs, yra čia įvairiausių prietaisų, nuo šiuolaikinių iki antikvarinių, tai kas kaip nori, taip daro. Vienais metais reikėjo sumalti aguonas vienam iš sūnų. Man nespėjus mirktelėti, buvo prie senos mėsmalės pritaisytas koks tai varikliukas ir tos aguonos žaibiškai pavirto pienu. Pats maloniausias ruošos etapas būna daryti virtinius. Tą patiekalą darome visi, susėdame virtuvėje prie stalo ir paskaičiavę numatomų prie stalo žmonių skaičių ir kiek vidutiniškai kiekvienas suvalgys  pradedam juos rankomis daryti. Tai būna labai gera proga pasitarti, pasidomėti vieni kitais. Prisimename tėvus, senelius, nes tą vakarą ištraukiame senus rykus, smagiai išbandome jų primityvų paprastumą ir ergonomiją. Visi suprantame, kad tie daiktai yra varganos istorijos fakteliai, nuo kurios šiuolaikinės technologijos, prekybos centrai ir visokios modernybės daugelį mūsų išvadavo. Bendravimas su artimaisiais ir Kristaus gimimo laukimas yra Kūčių vakaro esmė. Visi patiekalai, puošyba ir įdomybės, jei prisideda prie to suvokimo, yra gerai.

Vis tik, ką besakytume, tuos senuosius tradicinius Kūčių valgius laikas vis labiau išstumia. Ar Jums pavyksta ant Kūčių stalo padėti bent kelis senųjų Kūčių valgius? Kaip pavyzdžiui iš grūdų ir medaus darytą kūčią? Juk tradicinis maistas turėjo ir kitą prasmę – žmogaus santykį su gamta?

Visos tautos turi ypatingų dienų ir toms dienoms skirtų patiekalų. Pavyzdžiui Škotai. Naujųjų išvakarėse arba pirmąją Naujųjų metų dieną ir Bernso naktį, kuomet minima vieno garsiausių Škotijos rašytojų Roberto Bernso gimimo metinės. Iškilmių priežastimi, o kartu ir dalimi yra šio poeto sukurtas eilėraštis apie hagį (Robert Burns (1759-1796), To a Haggis). Sausio 25 dieną jie valgo hagį (angl. Haggis), groja dūdmaišiais, deklamuoja poeto eiles. Mes turime Kūčias ir dvylika ne mėsiškų patiekalų, kuriuos valgome vėlų gruodžio 24-osios vakarą. Pasakojama, kad taip elgėsi mūsų protėviai prasidėjus chritianizacijai. Gal jie buvo pagonys ir bijojo persekiojimų, gal garbino gamtą ir atliko kokius ritualus, burtus, susijusius su metų kaita, būsimu derliumi, santuokomis ir kitokiais svarbiais įvykiais? Aš negaliu į tai atsakyti, bet galiu atsakyti į klausimą apie žmogaus santykį su gamta. Kas jau kas, bet rinkėjo, medžiotojo ar žemdirbio santykio su gamta mes jau senokai nebeturime. Dabartinis žmogus yra veikiamas pramonės, technologijų, medijų, sveikatos apsaugos, socialinių, švietimo sistemų, o gamta jam geriausiu atveju yra poilsis, pramoga arba ekologiniai reikalavimai, mokesčiai. Lietuvoje yra kelios grupelės gamtatikių, kurie gal dar garbina ąžuolus, akmenis, upelius, bet tai Homo Ludens, ne daugiau. Atvažiuokit pas mane vasarą, visus priešistorinius gamtos objektus parodysiu ir papasakosiu kaip jie galėjo būti garbinami. Tad Kūčių vakarienė gal kam nors bus ir gamtos garbinimo šventė, tačiau tai tik žaidimas. Gamta šiandien reikalauja kur kas rimtesnių dalykų, tokių kaip sumažinti anglies dvideginio kiekį, nustoti teršti, kirsti miškus, naikinti bioįvairovę, ozoną ir t.t.

Anąkart kalbėjome, kad ant Kūčių stalo būtinai turi būti trys patiekalai iš miško, trys – iš daržo, trys – iš vandens, ir trys – iš sodo. Tai vis tik kokie patiekalai turėtų tą vakarą būti ant stalo?

Paruošti Kūčių stalą užduotis ne iš lengvųjų, nes iš vienos pusės vakarienė yra labai  konservatyvi, iš serijos „kaip radom taip paliksim“, iš kitos pusės – kūrybinga, nes to išvengti kintančioje visuomenėje, kintant vertybėms, valgymo madoms, žavintis kitomis kultūromis yra neįmanoma. Ant mano balto drobe dengto  Kūčių stalo pirmas dalykas bus padėtas pluoštelis džiovintų žolynėlių, tarp jų būtinai bus stumbražolė. Čia dėl šieno kvapo, kad primintų mums artumą su Kristaus gimimo vieta – ėdžiomis. Tada atnešiu mažas ėdžiukes, į kurias sudėsiu kalėdaičius, pastatysiu žvakides su žvakėmis ir pradėsiu nešti patiekalus. Pirmieji bus iš miško – tai džiovinti baravykai rasalėlyje, spanguolių kisielius, lazdynų riešutai, antrieji iš sodo – tai rauginti miduje obuoliai, vaisių kompotas, slyvų ir kitų vaisių sūriai, tretieji iš daržo – tai burokėlių „vinigretas“, aguonpienis su sližikais, virtiniai su aguonomis arba grybais, na, ir ketvirtieji bus iš vandens – tai keptas šamas, marinuota silkė su morkomis, rauginti pekino kopūstai su jūros dumbliais. Kaip matot pastarasis patiekalas jau iškrenta iš senųjų patiekalų sąrašo, bet tuo pačiu parodo, kad mes esame globalaus pasaulio dalis.

Ir dar, kaip su tuo tradiciniu Kalėdų pyragu?

Dalinuosi  aguoninio Kalėdų pyrago receptu.
Reikės:
Tešlai
Miltų 330g
Cukraus 50g
Kiaušinių 3 vnt.
Mielių 25g
Sviesto 85g
Vandens 50ml
Druskos ketvirtadalio a.š.
Įdarui
Cukraus 100g
Kiaušinių 1 vnt
Aguonų 170g
Razinų 100g
Glajui
Cukraus pudros 50g ir šlakelio vandens
 
Gaminkite
Į dubenį sudėkite mieles, įberkite šaukštą cukraus ir šaukštu patrinkite, kol masė suskystės. Supilkite maždaug 30°C šiltumo vandenį, įberkite apie 100 g miltų ir išmaišykite. Paviršių apibarstykite miltais, dubenį uždenkite švariu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje pakilti. Po 1– 2 val. į pakilusią masę suberkite likusį cukrų, miltus, įmuškite 2 kiaušinius, pasūdykite ir gerai išmaišykite. Galiausiai supilkite lydytą sviestą ir išminkykite tešlą. Ją vėl uždenkite ir palikite pakilti.
Paruoškite įdarą: aguonas suberkite į verdantį vandenį ir ant labai mažos ugnies virkite apie 1 val. Paskui sukrėskite į labai smulkų sietelį ir palikite, kol nutekės skysčio perteklius. Sausas aguonas sumalkite mėsmale, sumaišykite su cukrumi razinomis ir išplaktu kiaušiniu.
Pakilusią tešlą dar kartą išminkykite, padalykite į dvi dalis ir plonai iškočiokite du keturkampius lakštus. Jų paviršių patepkite išplaktu 1 kiaušiniu, sukrėskite įdarą, plačiu peiliu jį išlyginkite ir suvyniokite volelius. Abiejų volelių galus gerai užspauskite. Kiekvieną vyniotinį susukite į atitinkamo dydžio kepimo popieriaus lakštą. Popierių reikėtų patepti aliejumi, o vyniotinius į jį susukti ne per daug standžiai, kad būtų vietos tešlai kilti. Į popierių susuktus vyniotinius dėkite į skardą „siūle“ į apačią ir dar pusvalandžiui palikite pakilti. 230°C karštumo orkaitėje kepkite apie 30 min. Iškepusius vyniotinius praaušinkite, išvyniokite iš popieriaus ir aptepkite glajumi. Glajų gaminkite taip: cukraus pudrą užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite 10 min. Prieš tepant glajų gerai išplakite ir pašildykite iki 50°C.  
 
Dėkoju už pokalbį.  
Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adventas-yra-puiki-proga-sudalyvauti-estafeteje-%E2%80%9Eduodi-%E2%80%93-gauni%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/issikepk-pyraga-pas-ruta-%E2%80%9Elukensku-namuose%E2%80%9C

 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė







Gyvenimas už raudonųjų linijų

Sausio 20–26 d. energijų horoskopas

Sausio 13–19 d. energijų horoskopas

Reklama