NAUJIENOS

Svarstys pagalbos priemones verslui ir darbuotojams po karantino

Kategorija:

Miestas:

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti darbo vietų išlaikymą ir spartų žmonių grąžinimą į darbo rinką. Projektu siūlomos darbo vietų steigimo skatinimo priemonės ir subsidijos darbo užmokesčiui po karantino, numatoma įtvirtinti darbo paieškos išmoką, didinti darbuotojų ir bedarbių profesinio mokymo finansavimą.

Teikiamais pakeitimais siūloma subsidijas iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir dalį laiko po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti.

Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie patenka bent į vieną grupę:

  • per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų;
  • prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pvz., neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas;
  • patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 30–100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto. Pirmaisiais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė bus įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti didesne subsidija: subsidija siektų 30–100 proc., bet jos viršutinė riba bus kur kas aukštesnė: pirmuosius keturis mėnesius sieks iki 1214 eurų bruto, paskutinius du – iki 303,5 eurų.

Kai bus sudaryta terminuota ar sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 50–100 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

Subsidijos galėtų būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais subsidija būtų skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo.

Teikiamomis pataisomis siūloma įtvirtinti naują priemonę – darbo paieškos išmoką, skirtą apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu. Ši išmoka būtų mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Negaunantiems nedarbo išmokos siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Naujomis nuostatomis taip pat siekiama labiau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą. Pagal siūlomas pataisas, Užimtumo tarnyba galės labiau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.

Siekiant paskatinti darbo vietų steigimą siūloma suteikti paramą darbo vietų steigimui. Skiriant tokią paramą numatoma iš įmonių neprašyti pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to. Taip pat, pasak ministro, papildomai parama darbo vietoms steigti būtų suteikiama ir naujai bedarbių grupei – neįgaliesiems, kuriems nustatyta 45–55 proc. darbingumo lygis, t. y. lengvas neįgalumo lygis.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 97 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas ypatingos skubos tvarka. Pagrindiniu komitetu šiam klausimui svarstyti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galutinis balsavimas dėl šio klausimo numatomas gegužės 7 d.

 

Rimas Rudaitis


21-a leciono (pamoka)

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama