NAUJIENOS

Žalesnis Vilnius: nuo ambicingo pavasarinio medžių sodinimo iki naujos želdynų strategijos

Kategorija:

Miestas:
Vilniaus miesto savivaldybė pradeda naują miesto želdinimo kryptį artimiausiam laikui – vien per šį pavasarį miestą praturtins daugiau nei 1000 medžių sodinukų ir 3,6 tūkst. krūmų, atkūrinėjamos senosios miesto alėjos, daugiabučių namų kiemuose pradedamos įrenginėti žaliosios salelės, skirtos atokvėpiui arčiau namų. Tai – įžanga į kuriamą žaliojo Vilniaus strategiją, kuri visuomenei bus pristatyta vasaros pradžioje.

Šie planai tęsia pavasarį pradėtus žalesnio Vilniaus kūrimo darbus: praėjusią savaitę penkiuose sostinės skveruose jau pasodinta daugiau nei 150 medžių, paskelbtas žaliųjų salelių žemėlapis, kurių daugiabučių kiemuose atsiras net 100, prie medicinos įstaigų prieš Velykas našlaitėmis pasodinti gėlynai.

„Turime privilegiją gyventi žaliame mieste, tačiau per dešimtmečių apsileidimą beveik praradome miesto alėjas, intensyvių statybų metu dažnai prarandame želdynus, neretai tai būna ypač apmaudu, nes žalios teritorijos ilgą laiką buvo beatodairiškai verčiamos privačiomis. Todėl tai, ką darome šiandien – tai ne tik beprecedenčiai skaičiai sodinant naujus medžius ar apželdinant medžiais naujus plotus. Tai visiškai nauja politika, kurios tikslas – apsaugoti tą žaliąjį turtą, kurį turime, atkurti tai, ką praradome, ir plėsti žaliąjį miesto rūbą, pritaikant jį žmonių džiaugsmui ir patogumui“, –  sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Karantino laiko apribojimai nesulėtino pastaruosius penkerius metus vis didėjančio naujų želdinių sodinimo tempo.  Jei nuo 2012 iki 2015 metų Vilniuje iš viso buvo pasodinta vos 380 medžių, tai nuo 2015 m. iki 2017 m. vasaros pasodinta bene 3 kartus daugiau – jau 1253 nauji medžiai. Iš viso 2017 m. sužaliavo 1140 medžių, 2018 m. – 2850 medžių, 2019 m. – 3405 medžių, šiemet iki gegužės mėnesio naujų medžių skaičius jau sieks 1387. Tarp jų yra ir liaunų sodinukų, ir 4–6 metrų aukščio medžių.

 Želdiniai – pavėsiui, jaukumui ir švaresniam orui

Naujamiestyje ir kitose centrinėse miesto dalyse, kur per dešimtmečius prarasta daug senųjų medžių, šiemet bus pasodinti 292 medžiai ir 400 krūmų. Dar 395 medžiai ir 2250 krūmų šiemet sužaliuos šalia dviračių ir pėsčiųjų takų – jie sukurs pavėsį keliaujantiems, sukurs saugesnę užtvarą nuo važiuojamosios dalies, sugers triukšmą ir mažins oro taršą. 300 medžių ir 150 krūmų bus pasodinta triukšmo mažinimui, atsižvelgus į patvirtintus triukšmo žemėlapius. Tai yra ketvirtadalis iš programos, ketveriems metams patvirtintos pagal triukšmo žemėlapius. Jau ryškėja atnaujinamo aktyvaus laisvalaikio ir sporto aikštyno prie Baltojo tilto želdynų piešinys – čia baigiama pasodinti apie 690 medžių, 318 akcentinių krūmų ir apie 25 000 kvad. m krūmų masyvų. Taip pat Žemaitės, Žirmūnų, Antakalnio, I. Šimulionio, Gelvonų, Laisvės pr., Justiniškių g. 2020-aisiais bus apsodinta didžioji dalis 2018/2019 m. rekonstruotų, įrengtų pėsčiųjų ir dviračių takų.

Balandžio pirmoje pusėje miestui ėmus atnaujinti kelis seniai gyvuojančius skverus, naujų miesto želdinių nuotraukos iškart atsidūrė gyventojų socialiniuose tinkluose.

„Gaila, kad teko atsisakyti ta proga planuotos pavasarinės medžių sodinimo šventės, bet karantinas neturėjo tapti priežastimi atsisakyti skverų atnaujinimo. Numatytose vietose buvo pasodinti iš viso 156 medžiai, o renginius atidėjome kitoms medžių sodinimo progoms. O kol kas, kurdami naujus želdynus, rūpinamės ir esamais – gaiviname želdynus, nukentėjusius dėl įvairių priežasčių, o pirmiausia – nuo taršos, neišvengiamos urbanizuotose teritorijose: medžiai miestuose nėra tokie ilgaamžiai kaip miškuose“, – sakė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas. 

Teritorijos, kuriose labiausiai reikėjo atnaujinimo, atrinktos pasitelkus seniūnijų specialistus. Pirmumas buvo teikiamas toms, kur gyvena daug žmonių, trūksta medžių, o jų pasodinimas aiškiai papildytų ir pagerintų esamą situaciją. Taip buvo suplanuoti naujos želdinių juostos ar grupės Pašilaičiuose (Zalcburgo alėjos skvere ir skvere Medeinos g. 1), Fabijoniškių pėsčiųjų take, Naujininkuose (šlaite ties Darbininkų g. 35), Lazdynuose (viešojoje erdvėje ties Architektų g. 142). 

Miesto plėtros ir tvarkybos užmojai – naujų pastatų statyba, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ar atnaujinimas – neretai atsiliepia ir želdynų būklei ar išlikimui. Nukenčia ne tik privačiuose, bet kartais – ir viešuosiuose sklypuose augantys medžiai. Todėl ypatingas dėmesys pradedamas skirti tiems seniems medžiams, kuriuos įmanoma išsaugoti. Tai vienas svarbių iššūkių, kurį numatoma spręsti Vilniaus žaliojoje strategijoje.

Matydami miesto iniciatyvas, vis aktyviau į Vilniaus želdinimo projektus įsitraukia bendruomenės ir verslas. Kai kurie tiesiog kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės  Želdynų skyrių ir nurodo norimą apželdinti vietą. Specialistams nustačius, ar ten nėra inžinerinių tinklų ir jie nėra planuojami, įvertinus, kad yra pakankami atstumai nuo daugiabučių namų ar gatvės, o kaimynai neprieštarauja iniciatorių planams, rengiama apželdinimo schema, o sodinimas įtraukiamas į pavasario ar rudens planus, priklausomai nuo paraiškos pateikimo laiko. Medžių rūšį ir jų dydį įprastai parenka savivaldybė – taip užtikrinama, kad tai bus pakankamo dydžio, tinkamą šaknų sistemą ir lają turintis sodinukas, o ne iš miškų parvežtas augalas, kuriam didesnė grėsmė nunykti.

Atsižvelgiant į tradicinį Vilniaus apželdinimą bei rūpinantis parinkti kuo atsparesnius urbanizuotų teritorijų taršai želdinius, dažniausiai sodinamos mažalapės liepos, sidabriniai klevai, paprastieji uosiai, karpotieji beržai, švediniai šermukšniai, kalninės pušys, kalniniai serbentai, forsitijos, lanksvos, kauleniai, sedulos.

Verslas taip pat dažnai kreipiasi norėdamas didesniais apželdinimo projektais pažymėti veiklos sukaktis ar kitas progas. Tokiu būdu šį pavasarį viena įmonė, norėdama pažymėti pastatytus 400 butų, kartu su savivaldybės Želdynų skyriaus specialistais rado sprendimą – šlaitas prie naujosios statybos bus apželdintas 400 kalnapušių, kuriomis ateityje rūpinsis statytojai ir gyventojai.

Tūkstančiai žaliųjų hektarų

Vilniui tenkantį žaliosios politikos formavimo iššūkį puikiai atskleidžia esami žalieji plotai, kurių ateityje tik daugės. Miesto žaliųjų teritorijų sistema skirstoma į tris funkcines zonas: intensyvaus naudojimo želdynus, ekstensyvaus naudojimo želdynus ir miškus bei miškingas teritorijas. 

Intensyviai naudojami želdynai, kurių bendrasis plotas siekia net 2456 ha, apima miestiečių lankymui pritaikytus viso miesto gyventojams skirtus miesto parkus, sodus, mokslinės-kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynus ir vietinius želdynus – skverus. Juose numatoma tiek aktyviai, tiek pasyviai rekreacijai skirta įranga – pasivaikščiojimui ir sportui skirta takų sistema, dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, įrengiamos dirbtinės dangos, tvarkomi želdiniai. Ekstensyviai naudojami želdynai (852,2 ha) pritaikyti mažesniam lankytojų skaičiui, natūralesni, nei intensyviai naudojami želdynai. Miškai ir miškingos teritorijos – tai apibendrinta funkcinė zona, užimanti 13 451 ha. Šiose teritorijose žmogaus kišimais į natūralią aplinką minimalus, jie prižiūrimi, tvarkomi, retinami, kertami pagal miškų įstatyme nustatytą tvarką. 

Visi drauge šie želdynai ir miškai sudaro 46 proc. Vilniaus miesto ploto. Toks skaičius šiandien įrašytas naujajame sostinės Bendrajame plane, kurio visi sprendiniai rodo tą pačią nuostatą – kad, ir toliau augant gyventojų skaičiui, o miestui tankėjant, medžių ne mažėtų, o tik daugėtų. 

Nuotraukos - Sauliaus Žiūros  

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė








Reklama