NAUJIENOS

Žalia šviesa socialiniam verslui Lietuvoje: jei gali sukurti pokytį, gali gauti ir investicijas

Kategorija:

Miestas:

Apie socialinį verslą ir jo svarbą Lietuvoje kalbama ne pirmus metus. Patirties šioje srityje semiamės iš Skandinavijos – ten ne tik sukurtos sąlygos socialiniams verslams klestėti, tačiau ir finansiniai instrumentai, padedantys jiems augti. Naujovių randasi ir Lietuvoje. Gegužės 7-ąją vyksiančiame Socialinio verslo forume (renginys bus transliuojamas internetu) klausytojai išgirs apie naują platformą, per kurią finansavimas socialiniam verslui bus skirstomas dar paprasčiau.

 Socialinių idėjų platforma leis bet kada gauti finansavimą geriems darbams

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sako, jog norint judėti į priekį, naujų galimybių socialiniams verslams reikia ieškoti nuolat.

„Naujoji priemonė neapsiriboja vien socialinėmis inovacijomis ar socialiniu verslu – finansuojame ne konkrečią veiklą, o pokytį. Tikslas – kad žmonės, turintys idėją socialinės problemos sprendimui, bet kada galėtų ateiti ir ją išdėstyti. Kaip grįžtamąjį ryšį jie gautų idėjos įvertinimą iš įvairių perspektyvų – mokslininkų, verslininkų, socialinės srities ekspertų. Idėjas ekspertai vertins ne „kiek dalyvių bus“ arba „kiek biudžeto įsisavinta“, o pagal planuojamą sukurti pokytį“, – atskleidė viceministras.

Nauja socialinių idėjų finansavimo platforma, pasak viceministro, turėtų išspręsti kelias problemas: pirma, socialiniai verslai ar iniciatyvos dažniausiai veikia „projektiniu režimu“, kitaip tariant, turi sulaukti tam tikro laiko, kada gali teikti paraišką ir net laimėjus finansavimą, po kelerių metų jis baigiasi. Antra, tiek iniciatyvų apimtys, tiek laikas, per kurį galima įvertinti padarytą pokytį – labai skirtingas. Kai kurių veiklų sukurtiems pokyčiams įvertinti prireikia metų ar dvejų – tačiau tai nereiškia, jog jie yra mažiau reikšmingi.

Viceministras sako, jog ši priemonė primena startuolių prisistatymus verslo angelams, tačiau vertinant socialines idėjas uždirbtas pelnas nėra lemiamas veiksnys. Naujasis įrankis nuo idėjų generatorių nuims ir administracijos darbų naštą – tuo rūpinsis Europos socialinio fondo agentūra.

„Jau dabar įdomu, kokios idėjos ateis. Galbūt jos atskleis tokias problemas, kokių mes net neužčiuopiame, nes paslaugos gavėjų grupė nėra didelė. Bet kodėl ne, jei viena idėja gali kardinaliai pakeisti tų žmonių gyvenimą? Neapribosime iniciatyvų“, – žadėjo viceministras.

Ši investavimo priemonė, tikimasi, pradėtų veikti 2020-ųjų antroje pusėje.

Lietuvoje – 100 socialinių verslų, Europoje – kas ketvirtas

„Verslios Lietuvos“, vienos iš Socialinio verslo forumo organizatorių, generalinė direktorė Daina Kleponė priminė, kokiais principais veikia socialinis verslas ir kodėl verta jį remti.

„Socialinis verslas – tai vis tiek verslas, pagrįstas rinkos mechanizmais, tačiau nuo įprasto verslo turi vieną esminį skirtumą. Socialiniame versle pelnas ar pelno panaudojimas siejamas su socialiniais tikslais, arba, paprasčiau tariant, poveikiu. Šis verslas skirtas spręsti socialines problemas, o jų Lietuvoje turime visą puokštę“, – paaiškino D. Kleponė. Socialinis verslas turėtų veikti pagal tvarią veiklos strategiją, o ne projektinio finansavimo pagrindu, nes ir finansavimui pasibaigus problemos, tokios kaip skurdas ar nedarbas, lieka.

„Socialiniam verslui veikti visų pirma reikalingas aiškus teisinis reguliavimas, o tada – finansinės priemonės, kurios didina jo tvarumą. Lyginant socialinio verslo sritį Lietuvoje ir Europoje matome ryškius skirtumus: Lietuvoje pavyko suskaičiuoti apie 100 socialinių verslų, o Europoje tokį statusą turi kas ketvirta steigiama įmonė“, – sakė „Verslios Lietuvos“ vadovė. Ji priminė, kad socialinis verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius, tačiau kartu sprendžia problemas, kurias visi norėtume išspręsti.

Nusipirkti poveikį – iššūkis, vertas įdėto darbo

Kodėl Lietuvoje tiek mažai socialinių verslų? Nes jų gaminami produktai ne visuomet skirti plačiajai rinkai, paslaugos – dažniausiai orientuotos į viešąjį sektorių, tačiau socialinių verslų potencialas vis dar neišnaudotas. Šioje situacijoje „Versli Lietuva“ nutarė padėti – praėjusiais metais parengė Viešųjų paslaugų perdavimo socialiniam verslui gidą – jame pasiūlyti įrankiai, kaip viešųjų pirkimų būdu pirkti paslaugą iš socialinio verslo, pirkti realų poveikį.

„Siekėme savivaldybėms parodyti, kad pirkimas iš socialinio verslo turi dvigubą naudą – visų pirma, visi verslai kuria ekonominę vertę, o socialinis verslas – dar ir socialinę. Jau 2014–2020 metų Nacionalinėje Lietuvos pažangos programoje buvo iškeltas tikslas 15 proc. viešųjų paslaugų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms ar socialiniam verslui, tačiau kol kas jo nepasiekėme“, – sakė D. Kleponė.

Anot jos, poveikio pirkimas – visiškai naujas dalykas Lietuvoje. „Kaip tik šiuo metu vykdome du pilotinius projektus, kurie parodys, ar savivaldybėms pavyks pakeisti ne tik paslaugos tiekėją, bet ir pirkimo būdą. Gidu pasidalinome su visomis savivaldybėmis, o pilotinius projektus vykdome dviejose – Kauno ir Kaišiadorių“, – sakė D. Kleponė.

Kauno savivaldybė verslams paruošė sudėtingą užduotį

Kauno miesto savivaldybė ketina pirkti socialinio būsto poreikio mažinimo paslaugą. Tai reiškia, jog paslaugos tiekėjas turės visapusiškai ugdyti socialiai remtinas šeimas.

„Bus vykdoma socialiniame būste gyvenančių žmonių reintegracija į visuomenę, socialinės atskirties mažinimas, dirbs psichologai, finansų valdymo mokytojai. Savivaldybė yra išsikėlusi tikslą, kad po kelių metų socialinio būsto poreikis mieste sumažėtų kelis kartus“, – apie Kauno atvejį kalbėjo D. Kleponė.

„Tokie pirkimai – nelengvas iššūkis, bet verta, nes pagal atliktus tyrimus, socialinio verslo įmonės yra tvaresnės, patiria mažiau bankrotų ir jose dirbančių žmonių pasitenkinimas – didesnis nei įprastame versle“, – sakė D. Kleponė.

Šiaurės šalių atstovai džiaugiasi galėdami pasidalinti patirtimi

Patirties, kaip paskatinti socialinius verslus ir kokius finansavimo mechanizmus sukurti, Lietuva semiasi iš Šiaurės šalių. Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helen Nilsson sako, kad jai labiausiai rūpinti socialinių verslų naudos gavėjų grupė – vaikai ir jaunimas.

„Reikia leisti jiems daryti įtaką pasauliui – o socialinis verslas suteikia šią galimybę. Teisė į geras gyvenimo sąlygas ir teisė daryti įtaką savo gyvenamajai aplinkai yra besąlyginė, nepaisanti lyties, etninės kilmės, socialinio sluoksnio, seksualinės orientacijos ar negalios“, – sakė H. Nilsson.

Ji teigė, jog ir Šiaurės šalys taip pat patiria panašių iššūkių ir kliūčių socialinio verslo srityje. „Šiaurės šalyse socialiniai verslai užgimė anksčiau nei Lietuvoje – ir vis dėlto, sakyčiau, tai gana nauja koncepcija. Šiandien jaunimas yra susidomėjęs galimybe įkurti verslą ir uždirbti pinigų, tačiau taip pat jie siekia kurti geresnę visuomenę. Todėl galime ištiesti vieni kitiems pagalbos ranką ir dirbti kartu, plėtodami naujas socialines inovacijas“, – kalbėjo pašnekovė.

Socialinio verslo forume bus galima tiesiogiai susipažinti su Lietuvoje sėkmingai ilgus metus veikiančiomis ar naujomis iš šiaurės šalių atkeliavusiomis priemonėmis. Pirmoji – iš Švedijos atkeliavęs „Reach for Change“ inkubatoriaus modelis, kuris šiai dienai yra vienintelis socialinį verslą skatinantis privačiomis investicijomis. Taip pat Forumo dalyviai turės galimybę susipažinti su pamažu Lietuvoje diegiamu suomišku socialinio poveikio obligacijų modeliu, ties kuriuo Šiaurės ministrų tarybos biuras, organizacija NVO Avilys ir Finansų ministerija bendradarbiauja nuo 2018 metų.

Daugiau apie naujas priemones socialiniams verslams, poveikio pirkimus ir socialines investicijas galėsite išgirsti Socialinio verslo forume gegužės 7 dieną.  

Jolita Mažeikienė


Tėvo dieną švęskime kitaip

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Lietiniai su vištiena ir pievagrybiais

Nuostabaus skonio kreminis tortas be kepimo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Kviečiame išgirsti, paragauti, pajausti








Reklama